tamsus | Komentarai

Interviu su spekuliantu „Mindzio“ 34

2009-03-01 16:41:56

bet ir tai tik prie atitinkamo likvidumo..

7 mitai apie krizę (I dalis) 10

2009-02-01 10:34:46

dar pamiršau vieną elemantą - krizės metu didėja šešėlinės ekonomikos dalis, kas reiškia, kad dar nemaža dalis grynų bus paimta iš bankinės sistemos

7 mitai apie krizę (I dalis) 10

2009-02-01 10:18:59

Taigi, kai viskas yra gražu, o ateitis rožinė, visi rezervai - tiek žmonių, kurie laiko grynais bonkese (nepainioti su "bankuose") ir indeliuose (nepainioti su "indėliais"), tiek pačio banko, yra minimalūs, nes labiau apsimoka juos "įdarbinti". Tačiau prasidėjus krizei, ši dalis išauga. Taigi, pinigų sistemoje sumažėja dėl: a) nenoro skolintis, ir taip vystyti "multiplikavimo" procesą b) žmonių noro turėti rezervus ne bankinėje sistemoje c) pačių bankų noro turėti rezervus nepalankiais metais Dėl pirmo punkto sustoja plėtimosi procesas (gali netgi apsisukti, nes skolos, ypač trumpalaikės (verslo, vartojimo) po truputį grąžinamos) Dėl antro ir trečio punkto mažėja multiplikatoriaus koeficientas. Jei grubiai, m = 1 / k. kur k - suma visų "nusėdusių pinigų" dalis (grubiai: k = k_cb + k_gyv + k_bnk) Taigi, galima pastebėti, kad: a) vienas iš atkirų dalių sumažinimas net iki 0, multiplikatoriaus nepadidins proporcingai. Todėl CB mažindamas rezervus nuo 6% iki 4%, iš tikrųjų multiplikatoriaus nepadidino 50%, o gerokai mažiau. b) šias dalis gali keisti greitai - supanikavus bus kelių dienų ar savaičių reikalas. Tačiau salyginai nedidelės dalys įtakoja visą pinigų masę, kurią pakeisti yra labai sunku ir kurios keitimasis taip veikia visą ekonomiką. (Ta prasme, pvz., jei k pasikeičia nuo 10 iki 15, m pasikeičia nuo 10 iki 6,7, t.y. vienu trečdaliu sumažės visa pinigų masė).

7 mitai apie krizę (I dalis) 10

2009-02-01 10:18:38

"rezervinė bankinė sistema leidžia privatiems bankams tiesiog įrašyti į kliento sąskaitą išduoto kredito sumą, nenurašant jos iš jokios kitos sąskaitos." Iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip. Bankas gali paskolinti tik tiek kiek, yra surinkęs indėlių minus rezervas. Tačiau multiplikatoriaus efektas atsiranda tik žiūrint į visą sistemą bendrai - kadangi tie pinigai, kuriuos klientas gauna kaip paskolą, greičiausia kažkuriuo būdų vėl pateks į tą patį ar kitą šalies banką, kuris vėl galės juos perskolinti (atminusavęs rezervą). Tokiu būdų tie pinigai gali būti n kartų perskolinti. (dar reiktų atkreipti dėmesį, kad tam turėti norinčių skolintis, tiek ir tiek laiko, kad procesas prasisuktų kelis kartus) Rezultate, perskolinti galima ne visus pinigus, o tik tuos, kurie grįžta bankui, iš jų dar reikia minusuoti CB rezervus bei pačio banko atsargas.

OMXV 5

2008-06-10 15:06:43

taigi 2006 buvo ne OMVX o MNF indeksas. Na o su MNF savi zaidimai buvo

Naftos burbulas 27

2008-05-23 17:55:19

klausimas, ar gali nafta ilgai isbuti burbulo rezime. jei kiti burbulai skatino ekonomika, tai sis turi ja slopinti (neskaitant arabu ir rusu).

Prieš investuodamas paskaičiuok 18

2008-02-26 13:07:06

gal as ne taip supratau, bet jei kalbant apie realius procentus, tai indelis yra ~(6.5 - 10) = -3.5% (t.y. minus), o ne 4-6% plius

Jau metai... 7

2008-02-06 12:08:48

cia kaip supratau ltl - omxv, o eur - omxt

RBS assessment centre II 14

2008-02-02 13:51:54

pagal mane irgi ~0.65

KODĖL UŽDIRBAME MAŽAI, arba kodėl fondų valdytojai skriaudžia individualiuosius investuotojus 16

2006-10-07 07:17:58

nu tai naturalu, kai nekaikurie fondai ima 15% nuo augimo, o jei metai geri, tai ir pelno gerai nusigriebia

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital