Komentarai 38 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

JAV nekilnojamo turto rinkos krizė: kas gi ten pas juos atsitiko?

zalias28 | 2007-08-15 | NT rinka | perskaitė: 21516
JAV nekilnojamo turto rinkos krizė: kas gi ten pas juos atsitiko? Šiame straipsnyje pamėginau susisteminti tai ką paskutiniu metu teko skaityti ar girdėti apie JAV nekilnojamojo turto krizę. Deja nesu analitinis centras i

Šiame straipsnyje pamėginau susisteminti tai ką paskutiniu metu teko skaityti ar girdėti apie JAV nekilnojamojo turto rinkos krizę. Deja nesu analitinis centras ir negaliu pateikti nepriklausomos situacijos analizės, o tik mėgėjišką svetimos informacijos kompiliaciją ir interpretaciją. Kadangi tai netelpa į dienoraštį pateikiu straipsnio pavidale kartu su pagrindiniais šaltiniais.

„The Economist“ dar 2005 metais teko skaityti apie perspėjimus apie JAV besiformuojantį nekilnojamo turto (toliau NT) burbulą, galimus namų ūkių, NT paskolų dalintojų, bankų, NT vystytojų nuostolius ir net bankrotus. Tuomet buvo pateikiami istoriniai NT kainų kitimo duomenys, jų priklausomybė nuo palūkanų normos, ekonomikos būklės, etc. Buvo referuojama ir į blogai išmoktas .com burbulo pamokas, kai po krizės visi puolė investuoti į realias vertybes, tokias, kaip NT, „nes jis yra realus, apčiuopiamas, ir ilgesnėje perspektyvoje niekad nepinga, o ypač šiais pigių piningų ir piningų masės augimo laikais“.

Tiesą sakant tas „kainos augimas ilgalaikėje perspektyvoje“ kažkodėl man labai primena ekonomikos korifėjų teiginius, apie nuolatinį akcijų brangimą ilgalaikėje perspektyvoje - fondų valdytojų naudojamą terapiją klientams per rinkos korekcijas (įskaitant ir .com burbulą, kai daug ilgalaikių investuotojų JAV liko be pensijų), kas eiliniam, patikliam investuotojui gali būti labai skausminga, ypač jei jis neturi pakankamai laiko. Bet apie tai galbūt detaliau kitame straipsnyje…

„The Economist“ gana paprastai buvo aprašomas ir burbulo formavimosi bei sprogimo mechanizmas. Pateikiamos paralelės su anksčiau sprogusiais burbulais. Teko skaityti ir mūsų Kuodžio pasisakymus bei interviu apie tai, kad toks burbulas išsukamas ir pas mus, kur buvo net aprašyta ir kiek tai kainuoja.

Man, kaip tikram Lietuviui, kuriam „žemė yra viskas“, be to didėjant šeimynai, NT sektorius visada rūpėjo, todėl dabar labai įdomu stebėti realiu laiku, kaip veikia šis burbulo sprogimo mechanizmas bene didžiausioje pasaulio ekonomikoje – JAV. Žinoma, nenuleidžiu akių ir nuo mūsų NT rinkos, nors pas mus, kol kas dar viskas vyksta „po kilimu“, o tai tęstis gali dar pakankamai ilgai, kokius metus, ar du. Bet juk stebuklų nebūna, o gal…

Mano manymu JAV pirmieji rimti NT ažiotažo pabaigos ir pavojaus signalai pasirodė dar šių metų pradžioje. Kai Wall Street Journal parašė, kad Europos bankininkai nerimauja, kad JAV bręstanti NT krizė gali paliesti ir Europą, jų valdomus portfelius. Tada buvo susigriebta, kad tie patys bakininkai nežino, kiek juos gali paliesti galima NT krizė, t.y. jie staiga suvokė, kad tiksliai nežino savo valdomų portfelių sudėties (pvz. prisipirkus fondų fondų galima „netyčia“ sudalyvauti šioje krizėje). O tuo pačiu metu besigirdint perspėjimams apie JAV, Europos bei Azijos biržų perkaitimą indeksai nieko nepaisydami toliau kilo, formuodami naujas viršūnes. Vasario pabaigoje pasikoregavus Kinijai pirmiausia nervai neišlaikė JAV kompiuteriams , kai automatinės prekybos sistemos puolė išpardavinėti akcijas sukeldamos vasario – kovo korekciją (neduočiau rankos nukirsti, kad tai yra tiesa, bet keliose vietose teko apie tai skaityti ir girdėti, tad tai bent jau yra viena iš galimų versijų).

Tačiau viskas prasidėjo daug anksčiau. Dar 2000 metais JAV reitingavimo agentūra S&P paskelbė, kad „piggyback“ paskolos (kai šalia pagrindinės NT paskolos imama antra pirmajai finansuoti) yra ne labiau rizikingos nei įprastos nekilnojamo turto paskolos.
Po 6 metų S&P pakeitė savo nuomonę. Tačiau tuo metu jau JAV NT „sub-prime“ rinkoje jau buvo pasiskolinta apie 1100 milijardo USD (Wall Street Journal duomenimis, kitur dar mačiau skaičius siekiančius 2000 milijardų). Taip pat daugelyje fondų jau buvo pilna MBS (Mortgage-Backed Securities) – vertybinių popierių (VP) pagamintų iš CDO (Collateralised Debt Obligation), kurie reitingavimo agentūrų dėka buvo „tokie pat saugūs“, kaip ir JAV valstybinės obligacijos.

Kylant palūkanoms, nustojus kilti NT kainoms, bankrutuojant skolininkams ir agentūroms pradėjus keisti NT paskolų reitingus investuotojai masiškai pradėjo trauktis iš fondų susijusių su NT. Su NT paskolomis susiję fondai pradėjo sparčiai nuvertėti, dažnai yra net neįmanoma nustatyti jų realią vertę. T.y. tai yra visiški nelikvidai, niekas nenori jų perpirkti už jokius piningus (kitas klausimas, ar jie išvis kada nors turėjo vertę? bet apie tai žemiau). Paskutinėmis savaitėmis krito tiek bankų, tiek NT vystytojų akcijos. Atsitraukiant investuotojų lėšoms bankai pritrūko lėšų. Kad jie nesugriūtų dėl likvidumo trūkumo, kad atlaikytų klientų apgultį, įsikišo centriniai bankai suteikdami keletą šimtų milijardų pigių paskolų. Jie taip pat leido suprasti, kad lėšų šioje situacijoje bus tiek, kiek reikės. Situacija kažkiek primena 2000 metus, kai prireikė analogiškų intervencijų po 9/11 teroristų atakų.

Žinoma dėl susidariusios situacijos kaltos ne tik reitingavimo agentūros. Tai ir Wall Street‘as (toliau WS), kuris blogas paskolas vertė MBS, žinoma, ir bankai, kurie dalino paskolas į kairę ir į dešinę, aišku ir patys skolininkai, kurie skolinosi per daug negalvodami apie riziką ir savo finansines galimybes. Tačiau WS nepakanka iš paskolų tiesiog „pagaminti“ MBS. Tam, kad jais prekiauti, kad rinka jais susidomėtų ir galėtų įvertinti reikalingas agentūros reitingas.

Iki šiol reitingavimo agentūros ne kartą buvo paverstos „atpirkimo ožiu“, kaip pvz. buvo ir Enron bankroto atveju. Taip pat jos yra dažnai kaltinamos, kad nepagrįstai sumažino atskirų įmonių skolinimosi reitingus.

Tačiau per paskutinius kelis metus JAV NT paskolos reitingavimo agentūroms buvo labai pelningas verslas. Taip atsitiko todėl, kad iš daugelio paskolų formuojamų VP vertinimas yra dvigubai brangesnis, dėl labai paprastos priežasties - kai daug skolininkų, tai ir darbo vertintojams reikia atlikti daugiau. Negana to, bendradarbiavimas su „VP gamintojais“ leido joms pačioms įtakoti, kiek NT paskolų bus išduota ir CMO VP pagaminta.

Moody reitingavimo agentūra 2002 – 2006 metais uždirbo 3 milijardus vertindama VP suformuotus iš NT ir kitų paskolų (studentų paskolos, kreditinių kortelių skolos, etc.). Pernai tai sudarė 44 proc. agentūros pelno, 2002 metais ši dalis buvo 37 proc.

Formuodama MBS WS smarkiai pasikliovė skolintojų teikiamais istoriniais duomenimis ir informacija apie riziką, nes kitų duomenų ji paprasčiausia neturėjo. Patys MBS „gamintojai“ stengėsi grupuodami paskolas kuo labiau atsižvelgti į reitingavimo agentūrų reikalavimus, kad jų VP gautų kuo aukštesnius reitingus. Tačiau yra ir kita medalio pusė – konkuruodami, kad „pagaminti“ kuo paklausesnę prekę jie kreipdavosi į tas agentūras, kur tikėjosi gauti kuo aukštesnius reitingus. Kartais negavę norimo reitingo vienoje agentūroje kreipdavosi į kitą. Pikti liežuviai kalba, kad tai skatino ir pačias agentūras „pakovoti“ dėl klientų. O kaip jos gali konkuruoti tarpusavyje jei ne per reitingus? Čia net paslaugų įkainiai tampa antriniu faktoriumi.

Formuojant MBS pirmiausia yra surenkama tūkstančiai paskolų į vieną paketą. Prieš pagaminant MBS, paketas yra išrūšiuojamas į 10 dalių pagal riziką (CDOs – Collateral Debt Obligations). Rizikingiausia dalis neša didžiausią pelną. Tačiau jai teks sugerti pirmųjų bankrotų bangą. Sekanti dalis yra mažiau rizikinga ir t.t. kol pasiekiama saugiausia dalis. Buvo manoma, kad ji yra pakankamai apsaugota nuo bankrotų, todėl kai kuriais atvejais jai buvo suteikiamas net AAA reitingas (tas pats kaip ir JAV vyriausybės obligacijoms). Tačiau, kaip dabar matome, krentančioje rinkoje banga labai greitai atsirita ir iki saugiausių CDO ir juos įsigijusių investuotojų. Kas tikriausia nebūtų atsitikę jei retingavimo agentūros būtų parinkę rizikingiems MBS adekvačius reitingus (daugelis pensijų fondų dėl vidinių taisyklių nebūtų galėję jų pirkti, hedge fondai jais prekiautų atsargiau, galiausia nebūtų išdalinta tiek blogų paskolų jei bankai žinotų, kokia yra reitingavimo agentūrų nuomonė apie NT paskolas).

2001 m. S&P siekdama apriboti riziką paskelbė, kad pakete „piggyback“ paskolos negali sudaryti daugiau nei 20 proc. Priešingu atveju bus mažinami iš jų formuojamų MBS reitingai. Paradoksalu, bet šis apribojimas buvo naudingas tiek paskolų dalintojams, tiek „MBS gamintojams“, nes jis įnešė aiškumo ir supaprastino paskolų paketų formavimą.

Visų rinkos žaidėjų interesams sutampant susiformavo sprogstamas NT mišinys. NT paskolas dalinančios įmonės siekė išdalinti kuo daugiau paskolų. WS siekė „pagaminti“ kuo daugiau MBS. Palūkanoms krentant augo ir liaudies apetitas būstui, ko pasekoje kilo NT kainos į šį sektorių pritraukdamos vis daugiau lėšų, daugiausia iš paskolų. „Sub-prime“ paskolos tapo greičiausia augančiu finansiniu sektoriumi JAV. Rinkai jau gerai įsibėgėjus, didėjant MBS paklausai daugelis jų formavimu užsiimančių įmonių buvo linkę sutikti ir su žemesniais reitingais ir įtraukti į daugiau „piggyback“ paskolų į formuojamus paketus. Tuo tarpu investuotojai toliau juos pirko. T.y., kaip dažniausia ir atsitinka, pačiame rinkos pike investuotojų tolerancija rizikai yra didžiausia.
Galiausia pradėta išdavinėti taip vadinamas „Ninja“ paskolas – net nereikalaujant, kad asmuo pateiktų dokumentus apie savo pajamas. Atsirado tokios egzotiškos paskolos, kai leidžiama mokėti tik palūkanas, nemokant pačios paskolos. Pastarasis instrumentas skirtas, sakyčiau, patiems drąsiausiems spekuliantams. Tačiau jau pats jo atsiradimas blaiviai mąstančiam asmeniui turėtų būti rimtu signalu, kad rinka yra smarkiai iškreipta, kad euforja ir ažiotažas tuoj virs baime ir panika.
Rezultate JAV apie 6 milijonus asmenų pasiskolino 100 proc. savo būstui visiškai neturėdami savų pinigų.

Dabar visos šios jėgos pradeda veikti priešinga linkme. Reitingavimo agentūros yra priverstos mažinti daugelio VP reitingus. Rezultate kyla paskolų palūkanos jas pasiėmusiems asmenims. Sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms jie negali imti naujų paskolų senosioms finansuoti. Negana to, jau kuris laikas FED kelia palūkanų normą, kas dar labiau apsunkina skolininkų gyvenimą. Dažnai skolininkai jau nebegali parduoti NT ir saugiai pasitraukti iš rinkos dėl nukritusių kainų ir padidėjusios pasiūlos. Viena po kitos bankrutuoja JAV „sub prime“ paskolas išdavinėjusios įmonės nebegalėdamos iš bankų ir fondų atpirkti blogų paskolų.

Koks yra problemos mastelis, fondų vaidmuo? Čia siūlyčiau detaliau pasižiūrėti į MBS „gamybos“ procesą.

Tarkime investicinis bankas X užsiima sub-prime paskolų išdavimu. Iš savo paskolų jis formuoja MBS ir parduoda atskirus CDO. Tačiau CDO jis iš principo neturi kur dėti, nes jais nėra prekiaujama atviroje rinkoje. Todėl jis pats sukuria hedge fondą, kuris nuperka šiuos nelikvidžius CDO (iš esmės tai reiškia, kad jis šiuos VP perka pats iš savęs). Jei viskas einasi gerai ir NT kainos kyla (kas ir vyko per pastaruosius kelis metus) CDO vertė padidėja. Ir ji pakyla žymiai daugiau nei visos NT rinkos, nes visas kainų skirtumas/svyravimai yra sukoncentruoti būtent šiame VP. Geriausia analogija čia turbūt būtų su opcionais, kai perkamas opcionas „out of the money“ ir kai jis patampa „in the money“ jo vertė smarkiai pakyla. T.y. CDO vertė gali šoktelti net kelis kartus.
Tačiau joks hedge fonas nėra hedge fondas jei nenaudoja sverto. Todėl mūsų fondas ima šiuos pabrangusius CDO ir kreipiasi į normalų banką, kur CDO yra užstatomas ir gaunama paskola naujoms investicijoms, t.y. naujiems CDO pirkti. Taip pat mūsų fondas tampa tikru lyderiu lyginant su kitais fondais. Todėl jis pritraukia išorinius investuotojus, kurių lėšos taip pat naudojamos CDO motininiame banke pirkti. Tokiu būdu ratas užsidaro. Fondo vertė auga kylant NT kainoms, motininis bankas parduodamas CDO savo fondui turi vis daugiau pinigų naujoms paskoloms dalinti. Fondo vertei kylant jis gali vis daugiau skolintis. O į NT rinką įmetama vis daugiau lėšų ir vis rizikingesnių paskolų pavidale, tačiau tai kelia NT kainas, o automatiškai ir mūsų fondo turimų CDO vertę. Ir taip iki begalybės...
Žinoma fondas susidurtų su rimtomis problemomis jei bankas suteikęs svertą ar investuotojai panorėtų išsiimti piningus. Tačiau viskas kol kas atrodo labai gerai, kol NT kainos kyla, mūsų fondas yra lyderių lyderis. O NT kainos kyla, tol kol lengvai dalinamos paskolos. O kuo labiau kyla NT kainos, tuo labiau „in the money“ yra šie CDO.

Tačiau rinkai pradėjus kristi investuotojai ir kreditoriai paprašo piningų. Tada fondas turi parduoti CDO. Iš pažiūros tai labai vertingas VP, ant popieriaus kainuojantis milijonus. Tačiau kas jį pirks krentančioje rinkoje? Be to bandymas parduoti jį nors kiek mažesne kaina nei ant popieriaus fondo valdytojas smarkiai pakeistų viso fondo vertę, o tuo pačiu ir galimybes skolintis ir labai nuviltų investuotojus, kurie net gali panorėti išsiimti lėšas. Negana to šie CDO niekada nebuvo prieinami atviroje rinkoje. Todėl išvis labai sunku yra nustatyti jų vertę. Realiai jie buvo verti tiek, kiek juos įvertindavo nusipirkęs hedge fondas. Panašu, kad kaip tik su tokiomis problemomis susidūrė Prancūzų bankas BNP praeitą savaitę užšaldęs 3 fondus. Tačiau iškyla klausimas, ar išvis kada nors galima bus įvertinti šio rizikos koncentrato – CDO vertę? Ką daro mūsų fondas staiga pradėjus trauktis investuotojams? Ogi tą patį, ką ir BNP – atideda mokėjimus, nes galbūt rytoj bus geriau (NT juk ilgalaikėj perspektyvoj nepinga ). Panašu, kad BNP paprasčiausia pritrūko lėšų pradėjus trauktis investuotojams, o kitiems bankams atsisakius suteikti paskolas. O kas bus su tokiais fondais jei jie naudojo svertą pvz. 1*5, kaip dabar jau garsiojo „Bear Stern“ hedge fondai? O kas bus jei svertas yra 1*15, kuris taip pat buvo panaudotas kai kuriuose fonduose? Bet kuriuo atveju kažkada ateina tiesos akimirka ir tenka parduoti CDO. Pirmasis paukštis (kuriam pavyko išsiparduoti) buvo „Merill Lynch“, kuris faktiškai pasotino visą CDO paklausą. Kitiem fondam pabandžius tai daryti visi išsigando labai kieto nusileidimo ir sustabdė CDO pardavimus. Investuotojam spaudžianti ir siekiant atsiimti investuotas lėšas jau prireikė centrinių bankų įsikišimo. Taip pat pažymėtina, kad vienas iš pirmųjų bankrotų „Bear Stern“ buvo investavęs tik į saugiausius CDO. Kokia yra rizikingųjų CDO vertė nesunku atspėti… jei ne 0, tai arti to…

Faktas, kad Europos fondai yra prisipirkę tokių CDO (kurių popierinė vertė gali būti gana didelė ir dabar), kad ir netiesiogiai, pirkdami fondų fondus, ar dalindami kreditus panašiems į aukščiau aprašytą hedge fondą, ir tai, kad niekas nežino, kiek ir kur yra priinvestuota verčia sunerimti.

Tačiau tai dar nėra pats blogiausias variantas…

Įsivaizduokime, kad mūsų bankas nesugebėjo parduoti pačių rizikingiausių CDO, galbūt kai kurių paskolų net nepavyko paversti CDO dėl per didelės jų rizikos. Tada šis bankas nusprendžia pasilikti šias paskolas savo portfelyje kartu su visais jų generuojamais pinigų srautais, kurie iš pažiūros atrodo labai neblogai, nes priemoka už riziką yra didžiausia.
Tačiau bankas nebūtų bankas jei jis neapdraustų savo investicijų. Jis nutaria nusipirkti draudimo polisą, kuris vadinasi CDS (Credit Default Swap). T.y. bankas nutaria mokėti kitai finansinei institucijai už tai, kad ji (dažniausia savo turtu) apdraustų jį nuo skolininkų bankroto. CDS generuoja tokį pat pelną, kaip ir obligacijos palūkanas, tačiau pelno gavėjas neturi įdėti jokių savo lėšų, tokiu būdu pelnas gaunamas nieko neinvestavus, t.y. mokama už prisiimamą riziką, o ne už investuotą kapitalą. Tokiu būdu bankas išskaidė blogas paskolas į du pinigų srautus: gaunamą už išduotas rizikingas paskolas; ir atiduodamą – už perduodamą riziką.

Bet tai dar ne viskas. Mūsų bankas gali „supakuoti“, „sugrupuoti“ CDS‘us pagal rizikos grupes. O jei dar pavyksta pasiekti, kad reitigavimo agentūra juos įvertintų ir suteiktų reitingą galima gauti kažką pagal pinigų srautus labai panašaus į CDO, plius čia nereikia įdėti jokių savo lėšų. Tokiu būdu gaunami sintetiniai CDO, kuriuos bankas jau gali parduoti ir kurie neša fantastinį pelną. Po to reikia įkalbėti kokį nors kad ir pensijų fondo valdytoją, kad juos paimtų. O kylančioje rinkoje ir didelės fondų tarpusavio konkurencijos sąlygomis tai buvo nesunku padaryti. Nes jei jūsų valdomas fondas pasiekia 1 proc. geresnius rezultatus nei jūsų kaimyno, jūs esate genijus, o tai atsispindi ir jūsų atlyginime.

O geriau pasižiūrėjus matome, kad ne jūs genijus, o investicinis bankas, kuris sugalvojo genialų planą. Pirmiausia jis pridalino rizikingų paskolų, po to jas išrūšiavo į atskiras grupes ir pardavė jas kaip CDO įvairiems fondams. Tas paskolas, kurių jis negalėjo niekam parduoti dar kartą perdirbo, pasiėmė dalį pelno, išskyrė riziką, gavo reitingą agentūroje ir riziką permetė atgal fondam, kurie prieš tai nenorėjo jos prisiimti.

O ką visa tai reiškia fondui ir jo nariam?

Čia būtų tinkamas „Lloydos of London“ pavyzdys, kai praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje draudimo rinką sukrėtus didžiuliams nuostoliams daugybė „Lloyds“ narių (savo turtu garantavusių draudimo nuostolius) prarado viską – namus, baldus ir net gyvybes… Taigi priklausomai nuo fondo struktūros ir įsipareigojimų jo nariai ne tik, kad gali prarasti visas investuotas lėšas, bet dar ir likti skolingais. Juk kažkas turi padengti bankrutavusių namų ūkių paskolas. Panašių istorijų, ir visai neseniai, yra buvę ir su fondais, kurie išrašinėjo nepadengtus opcionus. Rezultate jų nariai, t.y. investuotojai turėjo dengti nuostolius.

O kas bus su tais europietiškais fondais, kurie prisipirko tokių „sintetinių CDO“ investuotojams, ar net fondo valdytojams apie tai nei nežinant? O kas jei fondai prisipirko „sintetinių CDO“ iš spekuliantų, kurie apsidraudė nuo paskolų, kurių patys nelaiko bankroto? Tokias schema buvo pasinaudota per Delfi Corp. automobilių dalių gamintojo bankrotą. T.y. sintetiniai CDO yra puikus instrumentas norint pašortinti NT rinką. Bet tuo pačiu atsiranda dar vienas nežinomasis šalia tų, kurių nežino pasaulio bankininkai apie JAV NT krizės įtaką jų finansams. Gaila, kad šis instrumentas prieinamas tik stambiems instituciniams investuotojams… Detaliau apie visa tai galite pasiskaityti čia.

Ką visa tai reiškia platesniame kontekste?

Pirmiausia, ką jau visi pastebėjome - trūksta pinigų. O tai reiškia palūkanų didėjimą. Kas neišvengiamai atsilieps investicijų didėjimui. Pirmiausia tai pajus inovacijų sektorius, nes jis yra rizikingiausias ir reikalaujantis daugiausia investicijų.

Taip pat neabejotinai tai pakeis požiūrį į NT paskolas ir visą NT rinką. Turėtų bent kuriam laikui sustoti prekyba NT, smarkiai sumažėti ar net išnykti spekuliacijos.

Keičiantis investuotojų požiūriui į riziką investicijos turėtų palaipsniui persimesti į saugesnius instrumentus, tokius, kaip valstybės obligacijos. Tai, žinoma, vyktų atskirų įmonių VP sąskaita. O tai reiškia, kad akcijų kainos biržoje turėtų pasikoreguoti.

Pabrangus kreditams gali sumažėti įmonių susijungimų, perėmimų. Nes jie dažniausia yra finansuojami iš skolintų lėšų. Tai taip pat neigiamai gali paveikti kai kurių akcijų kainas. Nes paprastai žinios apie susijungimus, vykstančius ir planuojamus pastumia akcijų kainas į Šiaurę.

Krentant NT ir akcijų kainoms, kylant palūkanoms vartotojai pasijus mažiau turtingi, ko pasekoje bus linkę mažiau vartoti ir daugiau taupyti. Jei tai tęsis ilgesnį laikotarpį, tai gali atsiliepti gamybai, atitinkamai ir įmonių pelnams.

Visa tai labai gražiai ir paprastai surašyta BBC straipsnelyje, kurį galite rasti čia.

Nors aš manau, kad tai dar tik pradžia. Nes kol kas pasaulis dar tik bando įvertinti šios krizės mąstą, o nežinomųjų čia yra tikrai daug.

O kas bus pas mus?

Lietuvos Bankas čia pažadėjo, kad pas mus bus kitaip, kad tikrai nebus taip blogai, kaip JAV. Visiškai su juo sutinku, kad nebus taip, kaip JAV, bet taip pat visiškai netikiu, kad viskas bus gerai. Nes ir per 1998 metų krizę valdžia tą patį kalbėjo, o dėl euro įvedimo Šarkinas net žadėjo, kad leis kepurę pr… jei Lietuva euro neįsives…
O dėl mūsų NT rinkos esu visiškas meškinas, nemanau, kad mes turime kokių nors ypatingų sugebėjimų ir galimybių išsikapanoti lyginant su vakariečiais. Tiesiog dėl to, kad mūsų finansų rinka yra palyginus neišsivysčiusi, krizės atveju pirmiausia nukentės tiesioginiai jos dalyviai: skolininkai ir bankai. Tai taip pat gali paliesti ir visą šalies ekonomiką...
Tačiau niekada neatmetu galimybės, kad galiu klysti ir visada esu pasirengęs tai pripažinti. O apie situaciją Lietuvos NT detaliau diskutuojame čia, šis straipsnis skirtas pagrinde JAV.

Pagrindiniai šaltiniai:
1. Wall Street Journal, 2007.08.15 „How Rating Firms' Calls Fueled Subprime Mess”
2. INVESTMENT LANDFILL: HOW PROFESSIONALS DUMP THEIR TOXIC WASTE ON YOU. http://www.financialsense.com/fsu/editorials/tustain/2007/0703.html
3. Q&A: World stock market falls, http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/6939899.stm
4. After the fall, 2005.06.16, Economist.com
5. House of cards, 2003.05.23, Economist.com
6. Going through the roof, 2002.04.28, Economist.com
7. Ekspertus baugina būsto kainų burbulas, http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=29654

Aatsiprašau, kad negaliu pateikti nuorodų į visus straipsnius nes kai kurios tiesiog išsisaugau savo kompiuteryje. Tuo tarpu WSJ straipsnis yra iš mokamos dalies. Jei kas norite paskaityti, galit atsidaryti bandomąją sąskaitą www.wsj.com. Iš paminėtų Iš „The Economist“ įdomiausias yra 2005 metų straipsnis. Jį tikriausia galima būtų atsikasti ir per google.

Taip pat skaitykite

Žemės įsigijimo ribojimų neigiami atgarsiai – ir Vilniaus biržoje

Pardavimas atsigauna, bet šuolių nesitikima

Teisininko komentaras: šiandien galiojantis žemės mokestis – vargu ar tokią praktiką galima laikyti efektyvia arba tęstina

2012 metų naujų butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

2014-04-02 | NT rinka 2013-06-20 | NT rinka 2013-02-11 | NT rinka 2013-02-11 | NT rinka

Komentarai



2007 08 16 07:47     #1965
Labai geras straipsnis, dekuj ;] good job!
2007 08 16 08:34     #1966
SUPER STRAIPSNIS! Tik vienas klausimėlis - jei centrinis bankas į rinką paleidžia n milijardų, tai tokiu atveju turėtų nenormaliai šoktelėti infliacija. Kada siūlote bėgti imti paskolos doleriais?
2007 08 16 08:37     #1967
simasj> o ten tie paleidžiami pinigai nėra vienos nakties paskolos? Tokiu atveju kitą dieną tie pinigai sugrįžta atgal.
2007 08 16 08:46     #1968
butent, kad ten ir buvo overnight paskolos laikinai padidinti likvidumui
2007 08 16 09:03     #1969
Tai kad nesvarbu, ar trumpalaikės, ar ilgalaikės paskolos: jei pinigų pasiūla didelė - jų vertė krenta. Net jei po nakties pinigai grįžta į CB, bet argi per naktį paskolų portfelio vertė nors kiek išauga? Vadinasi, kai pinigai grįžta į CB, portfelio vertė grįžta į "realią" savo vertę, t.y. vėl krenta. Ar aš kažkur klystu?
2007 08 16 09:08     #1970
simasj> pinigai skirti trumpalaikiam likvidumui užtikrinti - t.y. bankas vienai dienai pritrūksta pinigų, kuriuos paskolina FED arba ECB. Tie pinigų trūkumai buna trumpalaikiai ir skirti tik tos dienos gaisrui gesinti. Jei kitą dieną bankas gauna pinigų (sakykim gražina skolininkai), tie FED ar ECB pinigai nieko neįtakoja.
2007 08 16 09:15     #1971
beje, super straipsnis, labai "skaniai" perskaiciau
2007 08 16 09:25     #1972
tikrai gerai padirbeta
2007 08 16 09:51     #1973
aciu, turi tikra rasytojo gyslele laukiam tesiniu!!
2007 08 16 10:53     #1974
Labai naudingas straipsnis! Man 5domu, kodėl JAV finansų sektorius elgiasi gana trumparegiškai. Atrodo, kad visi siekė kuo didesnio pelno (investiciniai bankai, busto paskolu bankai, reitingų agentūros) visai nemąstydami apie ateitį. Juk būtent finansų bendrovės turėtų geriausiai suvokti krizės galimybę, grėsmę, kurią neša mažos palūkanos ir beatodairiškas skolinimasis. O ir praeities pamokos: Didžioji depresija, dot com krizė ir panašiai O gal jie turi savų priežasčių ?
2007 08 16 11:26     #1975
straipsnis isties geras, dekui!
2007 08 16 12:01     #1976
cia jau visa studija!
2007 08 16 12:08     #1977
Puikus ir idomus straipsnis
2007 08 16 12:53     #1978
Pora straipsniuku apie Subprime ir jo itaka: http://www.bloomberg.com/news/marketsmag/subprime.html http://www.bloomberg.com/news/marketsmag/ratings.html http://www.bloomberg.com/news/marketsmag/pension.html
2007 08 16 15:27     #1979
Aciu Zaliam uz puiku straipsni. Senai toki idomu kur beskaiciau.
2007 08 16 16:35     #1980
super! dekui
2007 08 16 20:09     #1981
Pagarba Zaliam. Laukiam tesinio kaip situacija rutuliosis toliau.
2007 08 16 20:12     #1982
dėkui,
2007 08 16 21:49     #1983
Saunuolis
2007 08 17 10:03     #1984
aciu labai issamiai ir laiku parasita didelis dekui...
2007 08 17 11:33     #1985
aciu labai
2007 08 17 13:12     #1986
Tiems kas nori apie tai paskaityti siek tiek placiau, rekomenduoju Maiklo Liuiso knyga (radau rusu kalba) http://lib.aldebaran.ru/author/lyuis_maikl/lyuis_maikl_poker_lzhecov/lyuis_maikl_poker_lzhecov.rtf.zip Ji pasakoja kaip imanoma nupirkti tik procentus pagal kazkieno paskolos grazinima, bei atsako i keleta kitu klausimu.
2007 08 17 13:18     #1987
Tiesa, del paskolu is centriniu banku - kiek pamenu is teorijos - bankai skolina tik LIKVIDUMUI palaikyti, t.y. tai yra vienos nakties paskolos, kurias sekancia diena privaloma grazinti. Bankams is kazkur reikia suprapstyti kita diena naujai pritraukiamu lesu jeigu jie nori atsiskaityti su savo indelininkais ar fondu pirkejais. Tiesa, lyg kazkur skaiciau kad FED pradejo placiau taikyti REPO mortgage-backed securities ispirkimui, bet kiek pamenu tos sumos buvo kelis kart maziau negu sumos paskolu likvidumui palaikyti. Is kitos puses, (irgi kiek pamenu), centriniai bankai repo ilgam neduodavo (lyg 14 d. ar panasiai), kas irgi nera labai ilgai. Issprendziama tik gan turmpalaike pinigu apyvartumo problema, bet ilgalaike - ne. Tegu mane pataiso tas kas su tuo labiau susujies.
2007 08 17 14:43     #1988
Tai kas bandys atspeti- kada ta musu Lietuvele NT bankroto GIRNOS pervaziuos?
2007 08 17 14:46     #1989
nuosirdus aciu uz ideta darba
2007 08 17 14:55     #1990
manau, kad šis straipsnis vertas platesnės auditorijos. Tik įdomu kokie šansai paskelbti jį kokiame nors populiaresniame portale? Dėkui labai!
2007 08 17 15:34     #1991
aciu zaliam uz strapsni >rezultate JAV apie 6 milijonus asmenų pasiskolino 100 proc. savo būstui visiškai neturėdami savų pinigų. Cia kartais nera klaidos? 6mln tai, hmm, 2%(!!!) USA gyventoju iskaitant vaikus, moteris, senelius ir negrus
2007 08 17 15:58     #1992
Šį skaičių paėmiau iš vieno iš pateiktų šaltinių. Man irgi jis užkliuvo (nors ne dėl dydžio, o dėl paties apibrėžimo). T.y. čia gali būti žaidimas su skaičiukais - pvz. tai pavieniai asmenys ar visos šeimos? Šaltinis nerašo, kad 6 milijonai paskolų... Nors bendrai paėmus tai nėra labai didelis skaičius, kai nebelieka jokių kitų būdų įsigįti NT, kaip tik su paskola. Tuo tarpu vakar vienas JAV NT ekspertas ramiu veidu per BBC aiškino, kad šiais ir kitais metais pora milijonų JAV šeimų praras namus, kad dabar jau beveik pats geriausias laikas pirkti NT... Tačiau gali būti, kad blogų paskolų kiekis net nėra pagrindinis krizės faktorius. Šviesiosios galvos galėju pridalinti aprašytų "sintetinių CDO" neribotais kiekiais. T.y. NT rinka gali būti apdrausta didesnei sumai nei ji yra verta. O rizika gali būti paskirstyta daugelyje portfelių, tame tarpe ir europietiškų. Tai galėtų pakomentuoti ir pvz. bankininkystės ekspertai, nes aš toks nesu. Sakyčiau dabar reikia atidžiai sekti JAV ir kitų šalių institucijų tyrimus ir oficialią informaciją. Nes jau prieš kurį laiką pradėtos formuoti visokios Senato komisijos ir etc. Įdomu ir tai, kad kažkoks Kinijos bankas išreiškė susidomėjimą pirkti bankrutavusius Bear Stern hedge fondus. Gali būti, kad Kinija taip pat siekia išsaugoti JAV vartotojų perkamąją galią ir apsaugoti savo ekonomiką nuo dolerio nuvertėjimo.
2007 08 17 17:33     #1993
>Nors bendrai paėmus tai nėra labai didelis skaičius, kai nebelieka jokių kitų būdų įsigįti NT, kaip tik su paskola. Nesutinku... 6mln, jei tai paskolos, kas butu beveik lygu namu ukiams (arba spekuliacijai, kas dar ziauriau) tikrai daug. Tai, hmm, 2 Lietuvos arba 1-as Niujorkas. Kai visa rinka pastatyta ant svento tikejimo kad branKs (kitaip p/e lygu desimtims metu as interpretuoti negaliu), tai tie keli procentai yra daug.
2007 08 17 17:40     #1994
Šios dienos JAV centrinio banko pareiškimas aiškiai rodo, kad JAV centrinis bankas pasirengęs skolinti ilgam, o sakinys apie reikalavimus užstatams ("and related assets") išvis miglotas: "The Board is also announcing a change to the Reserve Banks' usual practices to allow the provision of term financing for as long as 30 days, renewable by the borrower. These changes will remain in place until the Federal Reserve determines that market liquidity has improved materially. These changes are designed to provide depositories with greater assurance about the cost and availability of funding. The Federal Reserve will continue to accept a broad range of collateral for discount window loans, including home mortgages and related assets."
2007 08 18 10:26     #1995
Rimtas straipsnis, gerai padirbeta, paskaicius nesinori kituose portaluose sia tema skaityti. Dekui. Perskaicius, atrandu panasumu ir LT susidariusiai padeciai ar artejam prie to. Galvosukis, kaip iseiti is sios situacijos su maziuasiais nunustoliais, o dar geriau su pelnu
2007 08 19 17:39     #1996
manau, kad lietuvai NT kainu korekcija galima, ypac regionuose, kur paskutiniu metu kainos soktelejo kelis kartus. kaip pvz. rokiskis butas per 3 men. pabrango 80 000 lt. bet jinai tikrai tokia stipri negali buti. kaune klaipedoje vilniuje NT kainos gali kristi kazkiek procentu, bet tai nebus daug. lietuvoje pinigai skolimi lengvai, bet tikrai vertina pinigu grazino galimybes. nors kartais reiktu gal ir griezciau jas vertinti. Straipsnis labai gerai, informatyvus, tikrai laukiu tesinio. aciu
2007 08 19 18:51     #1997
Puikus straipsnis, aciu
2007 08 19 19:59     #1998
Respektas! Tikrai geras straipsnis.
2007 08 23 12:10     #2004
Dar vienas paprastesnis išaiškinimas apie tai, kas atsitiko JAV. [url]http://www.youtube.com/watch?v=7X0am2lRlgg [/url]
2017 04 12 15:42     #36577
2017 08 16 16:06     #36998
 Get followers on instagram 
Great articles here always are posted.Something different every time when i visit you.

 
2017 10 20 19:57     #37234
  KJHGFC

halloween costumes to make halloween invitations best halloween jokes adultshalloween pictures halloween make up coloring pages halloween freehalloween songs easy halloween recipes halloween games ideas halloween stories best 2018 calendar for free

 

 

 

the best halloween costumes halloween cards best funny halloween jokeshalloween images halloween makeup free pumpkin coloring pages Best halloween songs halloween recipes ideas halloween games history of halloween 2018 yearly calendar

 

 

 

unusual halloween costumes halloween party invitations free halloween jokeshalloween clipart halloween makeup ideas free halloween coloring sheetshalloween music easy halloween treats halloween games for kids halloween origin 2018 calendar HD

 

 

 

 

popular halloween costumes halloween birthday invitations free funny halloween jokes halloween wallpaper makeup halloween free halloween coloring pictures Best halloween music halloween snacks halloween party games story of halloween free calendar 2018

 

 

 

creative halloween costumes halloween invitations free halloween jokes adultsfree halloween wallpaper horror make up free halloween coloring bookhalloween music for kids halloween treat ideas kids halloween games origin of halloween free 2018 calendar

 

 

 

top halloween costumes free halloween cards free kids halloween jokeshalloween screensavers halloween face paint kids halloween music halloween party music halloween dinner ideas halloween party games for kids halloween spirit 2018 printable calendar templates

 

 

 

ideas for halloween costumes free halloween invitations free halloween humorhalloween desktop wallpaper how to do halloween makeup free halloween coloring pages halloween music playlist halloween desserts halloween activities for kids halloween history 2018 printable calendar

 

 

 

 

cheap halloween costume ideas free halloween cards free ghost jokeswallpaper halloween printable calendar 2017 coloring pages halloween scary halloween music halloween party food ideas halloween games for adults the history of halloween printable calendar 2018

 

 

 

halloween costume ideas top free halloween cards halloween jokes best pictures of halloween easy horror make up halloween coloring pages scary halloween sounds halloween food Free halloween activities for kids halloween city Halloween calendar

 

 

 

funny halloween costumes best halloween invitations funny halloween jokesfree happy halloween pictures halloween make up ideas halloween coloring book spooky halloween music halloween food ideas Free halloween gameshalloween horror nights free Halloween calendar

 

 

 

best halloween costumes best halloween party invitations halloween jokes adults happy halloween images free makeup halloween free halloween printables kids halloween songs halloween recipes halloween activitiesHalloweentown best halloween calendar

 

 

 

cool halloween costumes free halloween cards kids halloween jokes happy halloween pictures easy scary make up best halloween invitations halloween playlist halloween party food halloween party games for adults halloween ghosttop Halloween calendar

 

 

 

awesome halloween costumes free halloween invitations halloween humorpictures of halloween scary make up ideas halloween coloring pictureshalloween music list halloween treats kids halloween party games the story of halloween Halloween calendar printable

 

 

unique halloween costumes free halloween birthday invitations ghost jokeshalloween pics easy horror make up halloween coloring sheets 

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis