$$$$ doleris

niktus | 2009-09-24 23:10 | perskaitė: 3086
$$$$ doleris Šiek tiek info apie rezervine pasaulio valiutą. Greičiausiai daugumą iš jūsų jau yra susidarę panašią nuomonę apie $, kaip ir šio straipsnio autoriu

Šiek tiek info apie rezervine pasaulio valiutą. Greičiausiai daugumą iš jūsų jau yra susidarę panašią nuomonę apie $, kaip ir šio straipsnio autorius (vienas iš top fondų valdytojų pasaulyje). Ilgalaikės dolerio perspektyvos daugumos nuomone tik žemyn, trumpalaikės (1 - 3 mėnesiai) mano nuomonė yra aukštyn, dėl per didelio "oversold"  šioje pozicijoje.

JAV doleris yra rezervinė pasaulio valiuta. Šis statusas yra didžiausia privilegija Šiaurės Amerikos ekonomikai. Dauguma JAV piliečių to pilnai neįvertina. JAV doleris yra kitų šalių naudojamas padengti savo valiutoms. Paklausus kas palaiko rublių, pesų as jenų vertę, atsakymas būtų – dolerių krūvos saugyklose. Iš pirmo žvilgsnio gana keistai atrodo valstybių noras padengti savo valiutą kitos valstybės popieriniais pinigais, tačiau tai vyksta ir net kelis dešimtmečius. Ši sistema veikė gana sėkmingai...iki dabar.

 

 

Nors vertė nukrito net 36% nuo 2001 metų (matuojant US Dollar Index(DXY)), tačiau tik dabar rimtai pradėtas svarstyti JAV dolerio kaip rezervinės valiutos statusas. JAV žiniasklaida stengiasi kuo mažiau šnekėti šia tema, nors doleris šiuo metu ir siekia žemiausią tašką per 2009 metus. Per paskutinius 6 mėnesius pastebimai išaugo neigiama retorika JAV dolerio atžvilgiu iš Kinų, Japonų, Rusų, Prancūzų, Brazilų pusės, net Jungtinės Tautos neigiamai atsiliepė. Skaitant tarp eilučių susidaro įspūdis, kad JAV dolerio hegemonija baigiasi ir kas nutiks toliau turės labai didelės įtakos pasaulio ekonomikai.

 

Žemiau esantis grafikas parodo JAV dolerio vertės kitimą nuo 1999 m. palyginus su svarbiausiomis pasaulio valiutomis. Maždaug prieš metus, po Lehman Brothers žlugimo doleris raliavo, dauguma ekonomistų tai vadino „skrydžių į saugumą“ (flight to safety). Tuo metu niekas nesiskundė dėl JAV obligacijų, jos buvo skaitomos saugiausia investicija. Dabar, kai panika nurimo, tarptautiniai investuotojai pradėjo abejoti šiuo sprendimu. Jie su nerimu stebi, kaip JAV piknaudžiauja dolerio, kaip rezervinės valiutos statusu - didina įsiskolinimus, bei spausdina pinigus.

 

Tam, kad suprastumėte kokioje nedėkingoje padėtyje yra JAV reikia pažvelgti į skaičius. Įplaukos per 12 mėnesių baigiantis rugpjūčio 31 d. buvo 2,2 (2,157) trln. dolerių. JAV iždo duomenimis 2009 m. rugpjūčio 31 d. JAV skola sudarė 11,8 trln. dolerių. Prie šios skolos mes turėtume pridėti ir JAV valdžios finansinius įsipareigojimus, kuriuos ji yra prižadėjusi savo piliečiams. Nors šiems pažadams vykdyti nėra išleista obligacijų, neišrašytos sąskaitos, tačiau juos reikės vykdyti ir kuriems prireiks tikrų dolerių. NCPA (The National Center for Policy Analysis) skaičiavimais JAV valžios įsipareigojimai socialinei apsaugos programai (Social Security) siekia 17,5 trln. dolerių. NCPA taip pat teigia, jog įsipareigojimai Medicare programai yra dar įspūdingesni ir siekia net 89,3 trln. Kas bendroje sumoje sudaro net 118,6 trln dolerių.

 

JAV iždo duomenimis dabar JAV vidutiniškai moka 3,36 % metinių palūkanų už savo skolas. Skaičiuojant 3,36 % palūkanas padengti 11,8 trln. skolai per metus susidaro 400 mln. JAV dolerių. Mokėti 400 mlrd. dolerių palūkanas esant 2,2 trln. įplaukų atrodo priimtina, tačiau jeigu įskaičiuosime nefinansuotus įsipareigojimus (Social security, Medicare) vaizdas tampa blankus.

 

Labai mažai yra vilčių jog nefinansuoti įsipareigojimai bus padengti iš surenkamų mokesčių, Social Security ir Medicare programoms finansuoti bus leidžiamos naujos obligacijos. Net kalkuliatoriaus nerekia, jog suprastum, kad aptarnauti (mokėti palūkanas) 118 trln. skolą  JAV niekada nesugebės. Net jeigu valdžia ir išleistu 100 % surenkamų mokesčių skolai aptarnauti, geriausiu atveju galėtų pasiskolinti 64,2 trln. dolerių (3,36 % nuo 64,2 trln. sudaro 2,157 trln.). Visų JAV valdžios įsipareigojimų vykdymas tiesiogiai kenkia dolerio vertei.

 

Žinant informaciją, kuri aprašyta aukščiau, kyla mintys, kas būdamas sveiko proto perka JAV skolas. Normaliomis sąlygomis, kai šalis išleisdavo žymiai daugiau pinigų nei jų surinkdavo, tos šalies valiutą nubausdavo „bond vigilantes“ (obligacijų rinkos sergėtojai) ir įvesdavo disciplina valdžioms. Įžimiausias to pavyzdys Georgas Sorosas, kuris 1992 m. „palaužė centrinį šalies banką“, kai šis dirbtinai bandė neleisti svarui nuvertėti. Faktas, kad bet kuri kita šalis, kuri taip neatsakingai leido pinigus, kaip dabar daro JAV būdavo nubausta rinkų. Kaip naujausią pavyzdį galime pateikti Lenkiją. Prieš kelias savaites Lenkijos valdžia bandė išplatinti naują obligacijų emisiją ir patyrė skaudų smūgį, platinimas nepavyko, tokiu būdu nepavyko dvigubai padidinti valstybės skolą. Analitikai investuotojams rekomendavo parduoti visas savo turimas Lenkijos obligacijas. Padvigubinti šalies skolas šiuo laikotarpiu, kai beveik visos G20 šalys tai daro tapo įprastu veiksmu, tačiau Lenkija buvo nubausta už šį bandymą. Remiantis Lenkijos pavyzdžiu kyla klausimas kaip JAV turėdama žymiai didesnes skolas sugeba sėkmingai išplatinti naujas obligacijų emisijas. Mūsų nuomone atsakymas yra gana paprastas, jie tai daro per Federalinio Rezervo programą „Quantitative Easing“, kuri yra tik gražus pavadinimas pinigų spausdinimui.

 

Kinijos valdžia, kuri yra pati didžiausia investuotoja į JAV leidžiamas obligacijas yra puikiai informuota apie Federalinio rezervo veiksmus. 2009 vasarį Luo Ping‘as, kuris yra generalinis Kinijos bankų reguliavimo komisijos direktorius pasakė „mes jūsų nekenčiame. Kai pradedate leisti 1 trilijoną, 2 trilijonus...mes žinome, kad doleris nuvertės, dėl to mes nekenčiame jūsų, tačiau nelabai ką galime padaryti. Šį mėnesį oficialus Kinijos atstovas pareiškė „jei jie spausdins pinigus tam, kad nupirktų savo obligacijas, tai prives prie infliacijos ir po metų dviejų doleris stipriai kris žemyn. Dauguma mūsų rezervų yra JAV valdžios obligacijų pavidalu ir tai yra labai sunku pakeisti, bet tolimesnes investicijas mes diversifikuosim į eurus, jeną ir kitas valiutas“. Neseniai Kinija žengė žingsnį dar toliau ir per nacionalinę televiziją, kaip puikią investiciją savo piliečiams pradėjo reklamuoti auksą ir sidabrą. Kinijos bankų planuose yra planai pradėti pardavinėti keturių dydžių aukso ir sidabro luitus. Tai yra labai didelė permaina Kinijos politikoje, nes ankščiau aukso ir sidabro distribiuciją griežtai kontroliavo valdžia.

 

Taigi kaip greičiausiai išsispres JAV skolos krizė? Galima pasvarstyti kelis variantus. Mūsų analizės išvados sudaro įspūdi, kad didžiausia JAV valdžios problema ateities įsipareigojimų finansavimas (Social Security ir Medicare). Jeigu jau dabar nėra pakankamai naujo kapitalo naujiems vekseliams platinti, tai apie ateities įsipareigojimų finansavimą net nėra ką kalbėti. Sprendimo variantai labai niūrūs:

 

 Medicare įsipareigojimų nevykdymas (labai mažai tikėtina, ypatingai, kai dabar vyksta debatai dėl papildomų medicininių išlaidų dengimo)

 

Social Security įsipareigojimų nevykdymas (labai mažai tikėtina dėl didėjančio balsuoti galinčių žmonių amžiaus vidurkio)

 

Pristatyti protingą planą kaip subalansuoti biudžetą (mažai tikėtina žinant naujausias biudžeto surinkimo prognozes)

 

Nevykdyti įsiskolinimų (defoltinti) (neįsivaizduojama)

 

Nei vienas iš aukščiau išvardintų variantų nėra tinkamas JAV valdžiai. Taigi realiai jie turi tik vieną kelią – spausdinti begales dolerių.

 

Net Alan‘as Greenspan‘as konstatuoja faktą, jog augančios valdžios skolos nebegali testis ilgai. Dėl JAV valdžios galimybių spausdinti dolerius mes greičiausiai nepamatysime neivykusio obligacijų platinimo aukciono, tokio kaip Lenkijoje. Logiškiausias rezultatas šioje situacijoje dolerio krizė. Kai tarptautiniai investuotojai pagaliau supras ką JAV valdžia padarė su rezervine pasaulio valiuta, jie investuos į vertybes, kurių jokia valdžia negali spausdinti.

Komentarai



Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital