Investavimo sistema (2). Stop Loss/ Take Profit
Medvedukas
| 2009-10-19 14:04 | perskaitė: 4371
Investavimo sistema (2). Stop Loss/ Take Profit
Taigi, kaip jau minėjau 1 dalyje, man , kaip pradedančiajam investuotojui sunkiausiais klausimas buvo apsispręsti dėl investicijų pobūdžio: ar aš invest
Taigi, kaip jau minėjau 1 dalyje, man , kaip pradedančiajam investuotojui sunkiausiais klausimas buvo apsispręsti dėl investicijų pobūdžio: ar aš investuoju ilgam laikui (value investing), ar trumpam (spekuliacija). Galiausia, manau, aš šią problemą išsprendžiau, bet šiandien parašysiu tik apie dalį savo strategijos, o būtent kada stabdyti nuostolį (Stop Loss, SL) ir kada nusiiminėti pelną (Take Profit TP).
Man visada atrodė, kad pelną nusiimu per anksti. Dar sudėtingiau buvo su SL – nuostolingos pozicijos likvidavimas dažnai užtrukdavo ilgiau, negu reikėtų, ir kas visai nemalonu, po kurio laiko pozicija atsistatydavo į neblogą pliusą. Bet, deja, jau be manęs... Ėmiausi ieškoti sprendimo.
Rezultate gavosi šiokia tokia sistema, kurią toliau ir išdėstau.
Pradinė aksioma: kaina gali arba kilti, arba kristi. Tikimybė, kad kaina kris arba kils lygi 50/50.
Iš šios prielaidos seka, kad pozicijos, atnešusios pelną, turi sugeneruoti didesnį pliusą, nei pozicijos, kurios sugeneruoja minusą. Tai reiškia, kad nuostolis turi būti kaip galima greičiau likviduojamas, o pelnui leidžiama maksimaliai augti. Tokiu atveju statistiškai rezultatas bus teigiamas. Atrodo elementaru. Bet... yra keletas „probelmų“.
„Probelma Nr.1“, kuri išverčia visą sistemą iš vėžių: komisiniai. Komisiniai reiškia, kad tam, kad išeiti į pliusą, juos reikia „atidirbti“, o tai reiškia, kad faktiškai akcija turi pakilti daugiau, nei nukristi, tam kad investuotojas būtų pliuse. Taigi 50/50 yra jau ne 50/50, o 51/49.
„Problema Nr.2“ – akcijos kaina svyruoja tam tikra amplitude (kainos volatilumas). SL gali visai be reikalo suveikti, o akcija grįžti į pozityvią teritoriją. Todėl SL svarbu nustatyti taip, kad jis nereaguotų į normalų kainos svyravimą. Tas pats pasakytina ir apie pelno fiksavimą (TP), kai iš esmės „normalus“ akcijos kainos kritimas paskatina pelno nusiėmimą.
Pastarąją „kainos volatilumo“ problemą aš sprendžiu taip: apskaičiuoju konkrečios akcijos kainos svyravimą procentais kiekvieną dieną per tam tikrą laikotarpį (paprastai 100 dienų). Tuomet atmetu 10 didžiausių svyravimų ir paimu 11 didžiausio svyravimo procentinę reikšmę. Atsižvelgdamas į šią reikšmę apskaičiuoju, kiek mano atidaryta pozicija gali kristi į minusą. Paprastai gaunasi apie 3-5 procentus, pavyzdžio skaičiavimui paimkim 5%. Taigi, jeigu pozicija yra 10 000 tai, SL bus nustatomas (įskaičiuojant komisinius) atitinkamai šiek tiek daugiau nei ties -500, tarkim -535 (=N1).Visa tai paprastos operacijos su Exel įsikėlus istorinius kainos duomenis.
Apskaičiavęs, keik „leidžiu“ akcijai kristi, nustatau minimalią pelno pakopą (ne kada nusiimu pelną, bet būtent „Pelno pakopą“!), kuri yra lygi leistinam nuostoliui tik „į pliusą“ (+535= P1). Gaunasi šiek tiek daugiau nei 5% (dėl komisinių). Taip susibalansuoja „Problema Nr.1“.
Kai kaina nukrenta iki N1 ribos – poziciją likviduoju. Kai kaina pakyla iki „Pelno pakopos“ P1, SL perkeliu atitinkamai (faktiškai iki minimalaus pliuso =P0). Kai kaina nuo pirmos „Pelno pakopos“ pakyla dar +535, fiksuoju antrąją pelno pakopą P2, o SL persikelia į P1 lygį ir taip toliau, priklausomai, kiek pelno pakopų sugeneruoja akcija.
Toks pakopų nustatymas žinoma neužtikrina, kad pozicija bus uždaroma geriausiu momentu, bet labai palengvina sprendimų priėmimo procesą ir kol kas šioje bulių rinkoje pasiteisina, nes sulaiko nuo pelno nusiėmimo laikinų kainos kritimų metu, po kurių kaina dar labiau išauga.
Teoriškai sistema turėtų veikti ir krentančioje rinkoje su short sellais, bet shortinti dar nebandžiau (o ir nematau reikalo).
Štai, bendrais bruožais, tokia mano Stop Loss ir Take Profit nustatymo metodika, turinti tam tikrų rizikos valdymo elementų. Bet tai dar ne visa rizikos valdymo sistema ir toli gražu ne pilna Investavimo strategija, tai tik jos vienas iš esminių elementų. Apie kitus ne mažiau svarbius strategijos elementus (pvz. akcijos pasirinkimas, įėjimo į poziciją taktiką, kompleksiškas rizikos valdymas ir kt.) esant progai parašysiu vėliau.