pamąstymai2
Ledine
| 2006-08-04 08:04 | perskaitė: 933
pamąstymai2
pratęsimas, kam įdomu.
* * *
Paskutinį kartą JAV ekonomiką nuosmukis/recesija ištiko prieš šešerius metus. Niūrūs buvo laikai mileniumų sandū
pratęsimas, kam įdomu.
* * *
Paskutinį kartą JAV ekonomiką nuosmukis/recesija ištiko prieš šešerius metus. Niūrūs buvo laikai mileniumų sandūroje – kritimą plika akimi matėme ir akcijų rinkose.
Kažkaip išsikapstėme. Žinoma, ne be papildomų pastangų – FED padėjo. Pinigus tautiečiams ir ne tik kone nemokamai dalijo - palūkanas mažino, kol 2003-aisiais 1% ribą pasiekė.
Tada tuometinis FED vadas Greenspan‘as pasakė: "Th th th th that's all folks!" No more interest rate candy from Mr. Greenspan.” Bet per kelerius metus į ekonomiką įpumpuoti pinigai nepradingo. Drebino jie kapitalo rinkas. Smagiai papildę vartotojų kišenes, džiugino ir verslą. O ko liūdėt, kai klesti vartotojų kultūra ir neapleidžia optimizmas?
Vartotojai gi savo ruožtu ne tik duoną, pieną ir daržoves pirko. Reikėjo jiems ir auto. O svarbiausia – būsto. Ir net ne vieno. Ir net brangesnio nei tas, už kurį galėtų mokėti cash’u. Ir ką gi? Skolinosi, o ko nesiskolinti kai tokios mažos palūkanos? Ir ko gi nesiskolinti kintančia palūkanų norma, jei banke pasakė, kad “taip bus pigiau”? Prisipirko būstų. Prisiskolino. Ekonomika augo, akcijų rinka klestėjo – štai ką turime žvelgiant 3 metus atgalios. Bet atėjo atsiskaitymo metas.
Žiūrim į statistiką - būsto rinkos indeksą ir vartojimo išlaidų pokyčius.
Akivaizdu, kad dabar esame piliakalnio papėdėje. Ar ritamės nuo peties, kaip pasakytų TA‘istai. Whatever. Optimizmas prigeso, ar ne?
Greenspan‘as laiku perdavė savo postą Bernankei – atsakomybė šiame laiko ir rodiklių konfigūracijos taške yra milžiniška. Nepasistengs (sustos) – žiūrėk, ir kilsime nepasiekę 1991-ųjų dugno.
Perlenks lazdą – garmės, kartu su savo konsjumeriais ir būsto rinkos spekuliantais. Ką ten spekuliantais – jau ir tipinis amerikietis, nusipirkęs būstą su lanksčių palūkanų kontraktu, per metus „su džiaugsmu“ stebėjo, kaip mokėtina palūkanų norma ėmė ir padvigubėjo. Stebuklai jankių šalyje .
Sakoma, kiekvienoje nepalankioje situacijoje reikia įžvelgti gerąją pusę. JI YRA –
gal paprastas amerikietis pagaliau liausis tikėti Bush‘o sapalionėmis apie rojų žemėje, ir išmoks naudotis skaičiuokliu prieš pirkdamas išsimokėtinai būstą. No offence. Bet kartais tikrai atrodo, kad jie leidžia sau per daug.
Gal tada, kai išlįs iš savo skylėtų kišenių, galėsim skelbti „gerąją naujieną“ JAV ekonomikai. Kol kas sukasi debesys.
„So what?“ – gali paklausti investuotojas.
Ogi nieko. Nieko gero, tiksliau. Kai akcijų rinkos šiemet patyrė lengvą šoką, visi suskubo galvoti apie fundamentus. Kol jų nebus, aktyvaus veržimosi tikėtis naivoka. Tai galioja ne tik JAV – kaip žinia, nuo jos gerovės priklauso ir pasaulio sveikatos būklė. Kaipgi dės savo laisvus pinigus JAV vartotojas į akcijas, jei jau laisvų jau kaipo ir neliko, o geriau paskaičiavus, net minuse sėdi?
Ką gi. Belieka laukti FED sprendimo. Norisi tikėtis, kad Bernanke&Co sėkmingai baigs palūkanų kėlimo sezoną. Tie vyrukai žino, ką daro. [Nors...liūdna priminti, bet visi FED palūkanų kėlimo reidai baigėsi nuosmukiu (išskyrus gal tik vieną, 95-ųjų epizodą).]
Kaip ir treideriui amžina dilema yra „kur dugnas“, taip ir Bernankei dabar neduoda ramybės klausimas „ar jau?“.
Ir pabaigai.
Gal net geriau būtų, jei FED pakeltų kartelę dabar. Kuo greičiau baigsis nežinia, tuo geriau mums. Jei palūkanų nekels, džiaugtis (kaip kad tikrai džiaugsis spekuliantai) neskubėčiau. Tai gali reikšti ne ką kitą, o tai, kad jie jau perlenkė lazdą, ir JAV ekonomikos nuosmukis ne už kalnų. Tas mūsų portfeliams mažų mažiausiai nepalanku.:con