Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Hansabanko investicinis indėlis

ragainagai
Rašyti privačią žinutę

1210 žinutės
( +11 / -1 )

http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html

Gal kas turi kokia nuoroda, arba siaip informacija apie tokiu instrumentu vidine puse? T.y. kaip tokiu susietu indeliu ir obligaciju leidejai valdo rizika ir garantuoja lesu grazinima?

Paskaiciavau sau ir palyginau 10% priemokos varianta su tiesioginio investavimo alternatyva i ta pati susieta fonda. Ivertinau ir visus platinimo/ispirkimo mokescius.

Idomu buvo pastebeti, jog susieto fondo grazai neiseinant is -7%..+32% ribu yra naudingiau investuoti paciam tiesiogiai i fonda. Tiesa ta nauda tik keletas papildomu procentu, kurie mazeja didejant grazai ir virs 32% jau tampa pelningiau investuoti i ta indeli ozingoff Tiesa tas papildomas pelningumas taip pat tik keletas nereiksmingu procentu.

Viena vertus -7%..+32% ribos yra labiausiai tikimybiskai tiketinos, ir tokiu atveju dazniausiai laimes bankas. Bet ar tu keletos laimetu procentu pakanka tam, kad bankas prisiimtu rizika grazinti daugiau nei inesta pinigu, jei fondas krenta daugiau kaip -7%?

Pavirsutiniska isvada butu, kad tie keli prarandami prieuglio procentai gali buti verti uz draudima nuo didesniu praradimu?
Aisku tokio indelio nebeuzrepuosi ir tiketina dar busi priverstas islaikyti pilnus metus (kitaip Hansa nebutu isradineje dviracio ir butu leide obligacijas), antrines rinkos jiems taip pat nenumatyta.

P.S. Beje kaip neretai pasitaiko, autoriu skaiciavimai ir paaiskinimai buna suprimityvinti ir klaidingi, o graza padidinta: "Tuo tarpu, jeigu klientas būtų padėjęs tokį patį indėlį su 10 proc. priemoka, jis per metus būtų uždirbęs net 51,29 proc. palūkanų - įvertinus sumokėtą 10 proc. priemoką, galutinis investicinio indėlio su priemoka pajamingumas būtų buvęs 41,29 proc." .
Cia buvo suprimityvinta ir pamirsta, kad sumoketi papildomi 10% deja metus laiko nedirbo, todel vertinant visa investuota suma, ir ta, nuo kurios skaiciavosi graza, man gaunasi ne 41,29 bet 37,53%
Bet tebunie jiems atleista
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
Meskutis
Meskutis
Rašyti privačią žinutę

169 žinutės
( +4 )

as tai skaiciavau skaiciavau ir susimaisiau beskaiciuodamas ozingoff kazkaip labai painiai...
www.vaistai.info
OXE
Rašyti privačią žinutę

58 žinutės

http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html
Idomu buvo pastebeti, jog susieto fondo grazai neiseinant is -7%..+32% ribu yra naudingiau investuoti paciam tiesiogiai i fonda.
Gal apsviesi is kokiu skaiciavimu iseina tie -7%..+32%, nes Hansu info kaip ir nematau kokiu nors skaiciu.
Aciu
jenike
Rašyti privačią žinutę

64 žinutės

http://www.hansa.lt/naujienos378_483.html

P.S. Beje kaip neretai pasitaiko, autoriu skaiciavimai ir paaiskinimai buna suprimityvinti ir klaidingi, o graza padidinta: "Tuo tarpu, jeigu klientas būtų padėjęs tokį patį indėlį su 10 proc. priemoka, jis per metus būtų uždirbęs net 51,29 proc. palūkanų - įvertinus sumokėtą 10 proc. priemoką, galutinis investicinio indėlio su priemoka pajamingumas būtų buvęs 41,29 proc." .
Cia buvo suprimityvinta ir pamirsta, kad sumoketi papildomi 10% deja metus laiko nedirbo, todel vertinant visa investuota suma, ir ta, nuo kurios skaiciavosi graza, man gaunasi ne 41,29 bet 37,53%
Bet tebunie jiems atleista
Gal as matematikos nemoku, bet jei 10% pinigu nedirba, tai jie neuzdirba, tarkim, 2% metiniu (terminiuotas indelis, alternatyvus kastai). Tai 0.2% nuo visos sumos. Tai gaunasi, kad 41% be biskio, bet ne be beveik 4%.
ragainagai
Rašyti privačią žinutę

1210 žinutės
( +11 / -1 )

Gal as matematikos nemoku, bet jei 10% pinigu nedirba, tai jie neuzdirba, tarkim, 2% metiniu (terminiuotas indelis, alternatyvus kastai). Tai 0.2% nuo visos sumos. Tai gaunasi, kad 41% be biskio, bet ne be beveik 4%.
Kuo cia deti alternatyvus kastai? Yra suma, kuria skiri investicijoms, ir suma, kuria atgauni. Viskas.
O Hansa siulomo 10% priemokos investicinio indelio grazai apskaiciuoti prie tiesioginio fondo grazos 39.45%, butu naudotina paprasciausia formule:

1/1.1*(1+0.3945*1.3)-1 = 37.53%

Beje nereikia apsigauti, investuojant i fonda savarankiskai prie tu paciu salygu ir po platinimo/ispirkimo mokesciu liks dar maziau = 36.02%

Kaip ir mineta auksciau, po ~32% tiesiogines fondo grazos indelis jau tampa pelningesnis (simboliskais keliais procentais bent kiek dar tiketiname galimos fondo grazos diapazone).
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
ragainagai
Rašyti privačią žinutę

1210 žinutės
( +11 / -1 )

Gal apsviesi is kokiu skaiciavimu iseina tie -7%..+32%, nes Hansu info kaip ir nematau kokiu nors skaiciu.
Aciu
Tu -7%..+32% vizualizacija


Panasi SEB svietejiska informacija Kodėl verta investuoti papildomus 10 ar 15 litų?

Primesta paprasta skaiciuokle, kurioje galima pasimodeliuoti what/if scenarijus, iskaitant ir indelio be 10% priemokos bei tik 30% fondo indekso grazos varianta.
258-hansa indelio skaiciuokle.zip
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
ragainagai
Rašyti privačią žinutę

1210 žinutės
( +11 / -1 )

Butu vis tik idomu, kad kas atsilieptu su nuoroda/info apie tai, kaip bankai paskaiciuoja tokiu susiejamu instrumentu koeficientus, rizika, bei kokiu priemoniu imasi jai valdyti.

Nejaugi siuo atveju ziadziama paprasciausiai tikimybiskai, kad ilguoju laikotarpiu grazai neiseinant is -7%..+32% diapazono, bankas laimes?

Bet kuriuo atveju, toks instrumentas tinka labai bijantiems prarasti reiksminga dali, taip pat invetuojantiems trumpam laikui.

Beje rodos Arta reiskei mintis apie panasu SEB instrumenta su TEO ?
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Dar klausimas, indėlio terminas 360 dienų, tai faktiškai mažiau nei metai, tai dar nuo prieauglio, kiek suprantu reikės susimokėti pajamų mokesčius. O šiaip ragainagai, tai labai nuostabiai skaičiais parodei šį projektuką. Aš sužavėtas. Viskas kas paprasta - genialu.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Arta
Rašyti privačią žinutę

899 žinutės
( +75 / -17 )

kaip bankai apskaiciuoja galima rizika, kai klientas perkant moka 10 ar 15% brangiau uz inv.vieneta ir bankas privalo jam atiduoti daugiau, nei prieaugo pats fondas, SEBo atsatovas atsake, jog tai "know how" : ), nors kanale man paaiskino, jog paprasciausiai jie matyt perka tu fondu opcionus. Gali buti, jog imasi ir dar kazkokiu perdraudimu.
Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu. Taigi iskart galima paskaiciuoti, kokios maksimalios grazos bankas tikisi is fondo i kuri investuoja, tuo paciu, kokio prieaugio gali tiketis klientai, kurie inv. vieneta perka uz nominala. Taigi fondo prieaugio procentas yra:

10/130 = 7.69%.
Tuomet klientas, perkantis uz nominala, tegaus 7.69*30% = 2.307%. Visiskas mizeris

Kadangi, neabejoju, bankas dar uzsimeta kokia nors atsarga, tai tiketina, kad tas fondas per metus tepakils ~7%.

Aisku, uzdavini galima patikslinti, priemus, jog bankas nepatirs nuostolio, jei bus ir 9% ar net daugiau, nes nuostoli gales dengti is to 70% pelno, gauto is "nominaliu" klientu. Bet kadangi bankas vistiek nebutu patenkintas mazesne graza, nei jo planuojama turto graza, tai galima ivertinti ir ju ROA. Na ir dar reik is "lubu" ( o gal ir pagal turima statistika) numatyti, perkanciu uz nominala klientu procenta.

Siaip tai man atrodo, kad su tokiais parametrais Hansabankas issiduoda, jog pats nelabai supranta, ko is to fondo tikisi, nes 30% prieaugio "nominalistams" yra gedingai mazai. Arba hansa nesivargino perdaug skaiciuoti ir sumete procentus "ant greicio", kad kuo greiciau isleistu nauja produkta, arba tas fondas, i kuri investuos, yra labai nenuspejamas - su didele rizika. Anksciau leisti VB SASO procentai buvo ne mazesni nei 50-70%. Tiesa, galbut toki maza procenta galima paaiskinti labai mazu investavimo laikotarpiu (1 metai). VB SASO laikas yra 3 metai.
Tokie mano vertinimai. Gal ir neteisingi.

Beje labai idomu, kad VB pasielge gan apdairiai ir neleido 110% vertes SASO susietu su TEO, nes jei mano "teorija" teisinga, iskart issiduotu, kiek realiai VB vertina TEO verte
Skubėk iš lėto
ragainagai
Rašyti privačią žinutę

1210 žinutės
( +11 / -1 )

Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu. Taigi iskart galima paskaiciuoti, kokios maksimalios grazos bankas tikisi is fondo i kuri investuoja, tuo paciu, kokio prieaugio gali tiketis klientai, kurie inv. vieneta perka uz nominala. Taigi fondo prieaugio procentas yra:

10/130 = 7.69%.
Del sio vertinimo nesutinku. Ta riba as jau ivardinau ir ji matoma is grafiko kaip esant ~32% (ten kur raudona linija virs geltonos). Tiesa net ir po to tas galimas banko nuostolis butu gan simbolinis. Ypac vertinant menkas galimybes rytu europos fondui pakilti bent kiek auksciau, bei ivertinus Arta nurodyta "kompensacija" is "nominalinistu", kuriu beje speju butu nemaza dalis (jei ne dauguma), nes si instrumenta visu pirma rinksis itin atsargus ex-depozitorininkai.

Kalbant apie galima neigiama graza, tai savo ruoztu -7% taip pat bankui ne riba, nes bankas turi dar rezerva nurasyti i nuostolius platinimo/ispirkimo komisinius, del ko ir ~ -10% dar butu toleruotina.

Manyciau, kad Hansa gan realiai vertino rizika, atsizvelgdami i planuojama fondo graza. Be kita ko as irgi turiu gabaliuka i ji tiesiogiai investaves ir tikiuosi grazos bent +15..35% intervale. Kad fondo graza iseitu is -10..+40% ribu neduociau nei 1/10 tikimybes. Panasu ir bankas, ir as manome apie si fonda panasiai

Prie tokiu salygu bankas galetu sau leisti praktiskai nenaudoti jokiu papildomu apsidraudimo instrumentu, o tiesiog investuoti indelius tiesiai i fondo vienetus

Dar klausimas, indėlio terminas 360 dienų, tai faktiškai mažiau nei metai, tai dar nuo prieauglio, kiek suprantu reikės susimokėti pajamų mokesčius. O šiaip ragainagai, tai labai nuostabiai skaičiais parodei šį projektuką. Aš sužavėtas. Viskas kas paprasta - genialu.
Tikrai nemanau, kad cia butu moketini pajamu mokesciai. Cia ne fondas, o indelis, nors ir susietas su fondu.

... sutinku, kad viskas paprasta. Nieko nera paprasciau, kai yra zinomos ir apibreztos visos prielaidos Kaip ten Archimedas sake ?
Kiekvienas yra investuotojas, bet tik investuotojai tai žino.
Arta
Rašyti privačią žinutę

899 žinutės
( +75 / -17 )

Arta :
Grynai matematiskai, manau, jog jei bankas uz 10% vieneto priemoka garantuoja klientui grazinti 130% viso fondo prieaugio, tai mano manymu paprasciausiai reiskia, jog jis tiesiog nesitiki, jog tas fondas kils virs tos ribos, kur jau bankas patirtu nuostoliu.... Taigi [maksimalus] fondo prieaugio procentas yra:

10/130 = 7.69%.

ragainagai:
Del sio vertinimo nesutinku. Ta riba as jau ivardinau ir ji matoma is grafiko kaip esant ~32%


Taip, ragainagai, teisus.
Kiek atsainiai vakarejant pazvelgiau i reikalo esme
Procentas 7.69 reiskia tik, kad bankui uzteks klientui grazinti jo paties inesta 10% (t.y., klientas "sudirbs" ant 0), o paciam bankui dar liktu paties fondo uzdirbti 7.69%.

Pabandziau paskaiciuoti maksimalu galima fondo augima, jei ivertintume, jog bankas nori ne tik dirbti "ant nulio", bet ir pasiekti savo vidutini ROA, kuris jei neklystu Hansabankui pernai buvo kazkur 1.3-1.4%. Tuomet aisku ta riba yra zemiau 32%, bet nedaug - apie 28%. Net jei ROA butu net 2%, tai mazai itakotu - gaunasi kiek zemiau 27%.
Taigi "nominalus" klientas "ekstremaliu" atveju gali tiketis ~8% metines grazos (27*30%). Cia aisku sita "teorija" yra hansos nepralosimo atveju, o fondui nieks gi nedraudzia ir daugiau pakilt
Skubėk iš lėto
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Nu ką tamstos, bravo, bravo, bravo. Fantastika. Esu labai sužavėtas. Čia reginys ir sielai ir protui.
Man dar bus kur pasitempti... Tokios aiškios ir logiškos eigos jau seniai nesu matęs... Šaunuoliai.
Labai stipriai ši argumentacija nepatiko Hansams, kurie neturėjo, nei vieno kontrargumento apart, kad bankas pelno siekianti organizacija. Jau seniai nesu turėjas tokio reginio banke...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
OXE
Rašyti privačią žinutę

58 žinutės

Nu ką tamstos, bravo, bravo, bravo. Fantastika. Esu labai sužavėtas. Čia reginys ir sielai ir protui.
Man dar bus kur pasitempti... Tokios aiškios ir logiškos eigos jau seniai nesu matęs... Šaunuoliai.
Labai stipriai ši argumentacija nepatiko Hansams, kurie neturėjo, nei vieno kontrargumento apart, kad bankas pelno siekianti organizacija. Jau seniai nesu turėjas tokio reginio banke...
o tai su banku aptarei siuos komentarus asmeniskai ar kaip?
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )


OXE :
o tai su banku aptarei siuos komentarus asmeniskai ar kaip?


Yep. Kas baisiausia, kad pradėjus dėlioti matematiką, atsirado realūs argumentai, o ne oras... kam skirtas tas produktas, į ką orientuota savigyra ir pan. Dėl to net vakare negalėjau atsigausti po "gero vaizdelio", kurį apturėjau Hansa banke.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
jenike
Rašyti privačią žinutę

64 žinutės

Yra pasaulyje tokie strukturizuoti instrumentai, kaip dabar lietuvoj siulomi indeliai ar obligacijos, susietos su akcijom. Kazkas labai teisingai parase, kad tokios priemones isleidejas perka tu akciju opcionus. Pasaulyje tokiu produktu rinka yra labai didziule ir toliau dideja. isleidejai tikrai nelosia ant kainos svyravimu, o apsidraudzia. O paprastam zmogui suteikiama galimybe uzdirbti daugiau nei 2 ar pan. procento uz paprasta indeli.
Nera cia jokios apgaules, o paprasta matematika. Siaip tokie produktai yra sudetingi, todel nenuostabu, kad paprasti banko darbuotojai nieko apie ju vidine struktura negali pasakyti, arba bankas sako "know how" ir tiek.
Yra paprastas dalykas - arba perki akcijas, arba toki indeli. Su akcijom rizikuoji pilnai, o su indeliu - tik gali negauti jokiu palukanu, t,y, isaldyti pinigus.
Kaip rase cia kazkas delfyje, kad vel bus apgauti lietuvos indelininkai, bet cia paistalai, yra aiski sutartis, kur tau ir sako: gale atgausi visa suma, o jei pakils fondas, gausi tokia ar tokia dali to kilimo. siaip google pagal "investment depsosit' arna "index linked deposit" galima rasti info, pagal "structured bonds" kazkaip nieko gero neradau.
O pasaulyje siulomi tokie dalykai ir priristi prie valiutu kursu ir pan. Ir su visokiais fintais - tik paliecia t.t. kaina, iskart uzsifiksuoja pelnas, palietus kainai nutraukiamas indelis ir ismokamos palukanos ir pan. prigalvota yra visokio velnio. O lietuvoj kad siulo, tai gerai, yra didesnis pasirinkimas zmonems. 10 proc. uzdirbti be rizikos yra cool..neuzdirbsi vienais metais, uzdirbsi kitais tuos 10 proc. ar daugiau, vis tiek geriau nei paprastas indelis, ir idomiau..
individas
Rašyti privačią žinutę

202 žinutės
( +16 / -25 )

daug geresnis yra PAREX bite - indelis + investicinis fondas, uz indeli gauni 10 %
Arta
Rašyti privačią žinutę

899 žinutės
( +75 / -17 )

bet investicini fonda turbut reikia valdyti paciam, tiksliau, jei jis nukristu, tai patirto nuostolio bankas nekompensuotu ?
Skubėk iš lėto
linktomo
Rašyti privačią žinutę

158 žinutės
( +1 / -4 )

to individas

PAREX indelis yra 10% metiniu palukanu, o indeli jie laiko puse metu o po to nutraukia, realiai idejes po puse metu gausi 5%
Tas pats buvo ir su Sampo - 8.74% metiniu palukanu, bet indelio sutartis galioja tik puse metu, todel liko 4% su kapeiokom

va taip bankai mus isdurineja....
ziogass
Rašyti privačią žinutę

6 žinutės

"Neramumai Vengrijoje musa likvidziausiu salies bendroviu akciju kainas"
Gabaliukas rytu europos fondo ten irgi yra. Pataikyk tu man taip...
jenike
Rašyti privačią žinutę

64 žinutės

na, ar kas zino, kiek uzsidirbo zmones is sio indelio?..

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital