Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro ~1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. Lietuvoje yra ~150 km2 namų stogų, kurie gali buti panaudoti fotoelektros saulės jėgainėms įrengti. Į juos krinta 1,5.1011 kWh/metus saulės spindulinės energijos. Esant saulės elementų efektyvumui 15%, iš jėgainių, įrengtų ant stogų, galima gauti 2,25.1010 kWh/metus. Šiuo metu Lietuvos elektros energijos galingumai leidžia pagaminti 2,27.1010 kWh/metus...

Šiuo metu 1W galingumo saulės elemento kaina yra ~8 -12 Lt, 1W instaliuota galia saulės jėgainėje siekia 20 - 40 Lt... (c)
http://saule.lms.lt/main/solarl.html

O dabar klausimas. Kuris palūkinis bankas finasuotų mokslinius tyrimus, kurie rastų būdus kaip atpiginti saulės jėgainių instaliuojamą galią? Kitas klausimas. Kiek % Europos sąjungos paramos bus nukreipta į tuos pačius mokslinius tyrimus?

Vėjo energija. Visų šių suprojektuotų ir pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo visa eilė techninių problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir t.t. Šių problemų sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių ir kt. Šie uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami. (c) http://saule.lms.lt/main/windl.html

Klausimas. Kodėl?

Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005 sudaryta siekiant spartinti atsinaujinančios energijos (AE) plėtrą Lietuvoje. Esamą padėtį galima apibūdinti taip:

* santykinai menkos investicijos į AE,
* nepakankama koordinacija tarp įvairių mokslo ir valstybės valdymo institucijų bei tarp ūkio subjektų, dirbančių AE srityje,
* įstatyminių ir kitų teisinių aktų, sudarančių sąlygas atsinaujinančios energijos plėtrai Lietuvoje, stoka. (c) http://saule.lms.lt/lnsp/lnsp_atsinauj.html

Klausimas. Kodėl?

Į visus užduotus klausimus manau atsakytų ir penktokas.

Mielas Algi, čia juk globalus klausimas. Negi yra kažkokia "lietuviška saulė" ar "lietuviškas vėjas"? Korektiški klausimai gali būti tik tokie: "Kokį indėlį įneša lietuvių mokslininkai, sprendžiant pasaulinę alternatyviosios energetikos problemą", "Kokie Lietuvos (veikiantys Lietuvoje) bankai prisideda prie alternatyviosios pasaulio energetikos mokslinių tyrimų finansavimo?" ir panašūs.
Beje, yra dar "žemiškesnis" klausimas: "Ar tai, kad nafta atpigo daugiau kaip trigubai nuo savo kainos maksimumo, nesąlygoja dar didesnės stagnacijos alternatyviojoje energetikoje ir naftos iščiulpimo iki paskutinio lašo?" Kitas klausimas: "Ar globalus ekonomikos nuosmukis pasitarnauja alternatyviajai energetikai?" Ir dar šimtai panašių klausimų.
Patikėk, didžiausi pasaulio protai bei pajėgiausios ekonomikos tuo susirūpinusios ir ne spekuliantai.lt puslapiui pasiūlyti
stebuklingą receptą ir gauti už tai Nobelio ekonomikos premiją

P.S. Gali net ir taip būti, bet kad labai jau maža tikimybė

Mielas indene,

Jei būtum atsivertęs mano cituojamą puslapį būtum radęs štai ką:

Lietuva yra pajėgi gaminti šiuo metu plačiausiai pasaulyje naudojamus (iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus iki 1-2MW per metus. Tai aprūpintų ne tik Lietuvos reikmes, bet taptų vienu iš aukštųjų technologijų gaminiu eksportui (AB "Vilniaus Venta")

Lietuva pajėgi gaminti saulės modulius tiek Lietuvos reikmėms, tiek eksportui, panaudojant Lietuvoje gaminamus saulės elementus (UAB "Saulės energija").

Toliau

Mano kukliomis žiniomis VISI moksliniai tyrimai finansuojami arba iš vyriausybinių lėšų arba iš privačių įmonių pelno. Jei esu neteisus, mane pataisys kiti. Tačiau remdamasis turimomis žiniomis darau išvadą. Kad taip veikia monetarinė ekonomika. Palūkinis bankas nefinasuoja nepelningų veiklų arba veiklų, kurių pelno neįmanoma suskaičiuoti iš anksto. Paprasčiausias klausimas koks fundamentinių tyrimų pelningumas neturi atsakymo.

Allgist

Tačiau remdamasis turimomis žiniomis darau išvadą, kad taip veikia monetarinė ekonomika. Palūkinis bankas nefinasuoja nepelningų veiklų arba veiklų, kurių pelno neįmanoma suskaičiuoti iš anksto. Paprasčiausias klausimas koks fundamentinių tyrimų pelningumas neturi atsakymo.

Vaaaaauuuu! Kas tas yr "monetarinė ekonomika", "palūkinis bankas", "veiklos, kurių pelną galima suskaičiuoti iš anksto" ir "fundamentinių tyrimų pelningumas"?!
Tįsau ant žemės, pritrenktas tokių efektingų revoliucinių sąvokų!..

Respect

Allgist

Lietuva yra pajėgi gaminti šiuo metu plačiausiai pasaulyje naudojamus (iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus iki 1-2MW per metus. Tai aprūpintų ne tik Lietuvos reikmes, bet taptų vienu iš aukštųjų technologijų gaminiu eksportui (AB "Vilniaus Venta")

1-2MW yra galingumas, kurio galbūt užtektų apie 100 individualių namų. Žodžiu, bizniukas tikrai ne iš stambiųjų. O kalbant apie Lietuvos reikmes, tai saulės nemačiau jau kelias savaites
Bet iš principo aš labai už, kad iš lietuviško kvarcinio smėlio būtų gaminami modernūs saulės elementai, ir eksportuojami kur nors į saulėtesnius kraštus. Tik kad to smėlio perdirbimas yra procesas, kuriam pačiam reikia labai daug energijos...

Kaip yra žinoma, atsinaujinantieji energijos šaltiniai (AEŠ) nepasižymi stabilumu ir pastoviais energijos parametrais. Nestabilumu ypatingai pasižymi saulės ir vėjo energija. Todėl norint turėti tokį autonominį elektros energijos šaltinį, kuris vartotojui patikimai tiektų elektrą visą laiką, reikia naudoti arba pakankamai didelį energijos kaupiklį, arba naudoti ne vieną, o du ar daugiau AEŠ. Iš kitos pusės, naudoti daug šaltinių gali būti netikslinga ekonomiškai. Todėl dažniausiai yra naudojami du arba trys atsinaujinantieji energijos šaltiniai.

Elektrinė, kurioje naudojamas daugiau kaip vienas atsinaujinantis energijos šaltinis, vadinama hibridine. Hibridinėje elektrinėje gali būti naudojami bet kurie prieinamiausi atsinaujinantieji energijos šaltiniai: saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kiti. Todėl projektuojant hibridinę elektrinę gali būti daug įvairių variantų. Dažniausiai pasirenkamos saulės ir vėjo mikroelektrinės, sujungtos į vieną hibridinį elektros šaltinį su bendru energijos kaupikliu ir bendru inverteriu. (c) http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/mikroelektrines.php


O štai čia tokios Hib. Saulės ir Vėjo elektrinės metinis generuojamo galingumo pavyzdys http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/papild_jpg/diagrama3_400.jpg

Saulės elektrinių ir fotoelektros kainos

Vidutinės mažų saulės elektrinių įrengimo kainos sudaro apie 8 – 10 JAV $/Wp. Tose šalyse, kur fotoelektra yra remiama, saulės elektrinių įrengimo kaina sumažėja iki 3 – 4 JAV $/Wp, o iš saulės gautos energijos kaina sudaro 10 – 12 JAV centų / kWh. Vidutinio saulėtumo šalyse, kurios neturi paramos programų, labai didelių saulės elektrinių fotoelektros kainos sudaro 22 – 40 JAV centų / kWh. (c) http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/naujienos.htm ( 1 Wp ~ 20 kWh )

Ir vėl klausimai. Kodėl taip brangu ir kas suinteresuotas, kad būtų pigiau? Kodėl Lietuvai taip svarbu pastatyti branduolinę jėgainę, o apie AEŠ projektų rėmimą masinės informacijos priemonėse kapų tyla?

Pinigų ekonomikos (Monetary economics), kaip apibrėžta McCallum's (1989) vadovėlyje, "yra susiję su pinigų institucijų ir politikos veiksmų poveikiais į ekonominius kintamuosius [kaip antai] žaliavų kainos, darbo užmokestis, palūkanų normos ir kiekiai, užimtumas, vartojimas ir gamyba " (c) http://people.few.eur.nl/smant/m-economics/index.htm

Lupikavimas, kilęs iš lotynų usura "palūkanos") iš pradžių reiškė apmokestinimą paskolų palūkanomis (c) http://en.wikipedia.org/wiki/Usury

Fundamentiniai moksliniai tyrimai, arba fundamentalieji moksliniai tyrimai - mokslo tyrimai jo paties labui. Fundamentinių tyrimų tikslas yra įgyti žinias ir supratimą apie fizinį pasaulį, neatsižvelgiant į tai, ar žinios bus praktiškai panaudotos. Tuo jie skiriasi nuo taikomųjų tyrimų, kurie yra atliekami siekiant spręsti praktines problemas. (c) http://www.chemheritage.org/EducationalServices/NYLON/glossary/funre.html

Atsiprašau už kapų tylą http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis?name=straipsnis-5803&l=2