|
|
Parašė: 2007-11-13 07:13:48
Ar internete esama kompetentingu prognoziu apie galimus EURIBOR
pokycius artimiausioje ateityje? Google nepadejo...
|
|
Parašė: 2007-11-13 07:48:44
Kompetentinga ar ne prognozė dėl EURIBOR yra Makroekonomikos
apžvalgoje. Ją gali rasti seb.lt
|
|
Parašė: 2007-11-13 08:21:37
na ir dar www.ecb.int
---
Apuokas
|
|
Parašė: 2007-11-13 08:37:16
Dekui, EUR, bet jei turite omenyje http://www.seb.lt/lt/wcp/ -
Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje Nr.29 (pdf) radau tik VILIBOR
prognoze.
|
|
Parašė: 2007-11-13 08:52:13
G.Nausėdos pristatyte tikrai buvo užsiminta ir paie EURIBOR. Turbūt
tinklapyje tik pati apžvalga, be pristatymo.
|
|
Parašė: 2007-11-13 10:28:08
EUR: ir ka konkreciau Nauseda apie EURIBORA sake?
Beje, teoriniu poziuriu (nesu ekonomistas :/), ar, supaprastinus,
EURIBOR keliamas tada, kai Europos Sajungoje yra infliacija, ir
mazinamas tada, kai "sastingis"?
|
|
Parašė: 2007-11-13 12:23:35
to rentgenas:
Euribor ECB nekeičia, keičia bazinę palūkanų normą, kuri yra
pagrindinis rodiklis veikiantis EURIBOR. Bet pastaruoju metu
svarbus tapo rizikos rodiklis, sumažėjus likvidumui ir bankų norui
skolinti vienas kitam. Kuo mažesnė rizika, tuo trumpo laikotarpio
EURIBOR artimesnis bazinei normai. Dar EURIBOR lemia palūkanų normų
lūkesčiai. O apie lūkesčius dėl bazinių normų kitimus gali
pasiskaityti bloomberge ar bet kuriame kitame finansų portale arba
pasižiūrėti palūkanų normų futures, kad matytum ko tikisi rinka.
|
|
Parašė: 2007-11-14 13:45:17
Dekui, SS.
www.ecb.eu nelabai suprantu, kur nurodyta bazine palukanu
norma:
Marginal lending facility * 5.00 % Main refinancing
operations
Minimum bid rate * 4.00 % Deposit facility * 3.00 %
Kaip argumenta pries palukanu, moketinu uz kredita, fiksavimo,
girdejau aplinkybe, kad dabar EURIBOR yra gana aukstame lygyje:
kokia prasme fiksuoti 5 metams? Kazkur internete skaiciau, kad
EURIBOR "naturalus" lygis yra apie 2,5 proc., todel nesant
"kataklizmu" jis ir linksta prie jo, ECB padedant.
Ar yra analitiku, kurie prognozuotu, kad EURIBOR kitamet ar dar
veliau galetu kilti iki 5-6-7 proc.? Ar tada ECB, kaip labai
itakinga institucija, nesiimtu visu imanomu priemoniu, kad grazintu
EURIBOR zemyn?
|
|
Parašė: 2007-11-15 09:14:43
Yra prognozė (Seb analitikų), kad EURIBOR iki 2008 m. dar vieną
kartą gali pakelti 0,25 punkto. O dėl to, ar aukštame ar ne.. Tai
prieš keletą metų, kai EURIBOR buvo apie 2,5-3, visi sauke, kad jau
nebekils ir t.t. o turime ką turime..
|
|
Parašė: 2008-04-05 11:31:13
PAZIUREjau puslapyje http://www.euribor-rates.eu/euribor-charts.asp
ar pagal sita lentele galima skaiciuoti ka duos bankas?
nes vakar diena bankas sake kad euroliboras yra 4,47 + 0,75 banko
marza, tai sudaro 5,22 proc.
pagal skaicius pateiktus toje svetaineje nesuprantu is kur bankas
paima 4,47 ? ar cia jie zaidzia su skaiciais? beja ar sutartyje
buna numatyta kad marza yra 0,75?
mano situacija - imu fiksuota eurais, bet mokejimas gaunas
litais.
kiek prarasiu per konvertavima jei men mokejimas 1500 lt.?
jei zinot kas atsakymus parasykite butinai iki
pirmadienio....
aciu!
siandien tik prisiregistravau sveiki visi!
|
|
Parašė: 2008-04-05 15:19:06
PAZIUREjau puslapyje http://www.euribor-rates.eu/euribor-charts.asp
ar pagal sita lentele galima skaiciuoti ka duos bankas?
jei zinot kas atsakymus parasykite butinai iki
pirmadienio....
aciu!
siandien tik prisiregistravau sveiki visi!
Sitie dalykai ne retail'ui o tarpbankiniai instrumentai (EURIBOR,
LIBOR) ir bankai formuoja ju kaina.
Jei tau reikia terminuoto indelio butinai Eurais o ne Litais tam
tikram laikotarpiui, tai apsilankyk Lietuvos banku puslapiuose ir
suzinosi. Daugiausia siulys uz Eurus manau, Snoras ir Ukis kaip kad
didieji bankai. O dar daugiau duoda tik Sekudes bankas ar kaip jis
ten vadinos....
|
|
Parašė: 2008-04-05 16:00:41
palukanu normu SWAP sandoriu lygius reikia paziureti ir matysi
rinkos lukescius EURIBORui.
|
|
Parašė: 2009-02-03 19:37:21
sveiki,
turiu keleta klausimu del palukanu normu.
tarkime ECB nustato 5 proc. tarpbankines palukanu normas. Tai kaip
suprantu bankai skolina vienas kitam uz palukanas ne mazesnes nei
nustatyta ta norma ir pats EURIBOR niekada nebus mazenis nei si
nustatyta norma ?
Kitas klausimas, mes turime VILIBOR kodel musu centrinis bankas
negali stumdyti palukanu normu kaip kiti CB nors litas ir
priristas?
Nes kaip suprantu palukanu norma tai tik irankis pinigu kainai
reguliuoti
aciu
|
|
Parašė: 2009-02-03 20:17:53
sveiki,
turiu keleta klausimu del palukanu normu.
tarkime ECB nustato 5 proc. tarpbankines palukanu normas. Tai kaip
suprantu bankai skolina vienas kitam uz palukanas ne mazesnes nei
nustatyta ta norma ir pats EURIBOR niekada nebus mazenis nei si
nustatyta norma ?
Kitas klausimas, mes turime VILIBOR kodel musu centrinis bankas
negali stumdyti palukanu normu kaip kiti CB nors litas ir
priristas?
Nes kaip suprantu palukanu norma tai tik irankis pinigu kainai
reguliuoti
aciu
Tai butent, kad palukanu norma ir yra irankis pinigu kainai
reguliuoti, o ta kaina reguliuojama didinant/mazinant pinigu
pasiula. Klaidingas yra isitikinimas, kad centrinis bankas tiesiog
nustato palukanu norma ir tiek. Jis nustato tik target'a, kurio
siekia pinigu rinkos priemonem. Bet is praktines puses tai tolygu
palukanu normos nustatymui, nes niekas neabejoja, kad jie savo
target'a pasieks Bankai irgi gali skolinti uz maziau, gali ir uz
dyka skolinti, arba net primoketi, kad kas is ju pinigus paimtu.
Bet tai nera ekonomiskai pagrista, taip pat kaip ir skolinti maziau
nei uz EURIBOR. O musu CB nevykdo aktyvios pinigu politikos, nes
litas yra priristas prie Euro. Butu nepriristas, galetu spausdint
litus neribojamas ir taip reguliuot ju pasiula, bet tada daug
kitokiu problemu gali iskilt.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
|
|
Parašė: 2009-02-03 20:35:42
Tai butent, kad palukanu norma ir yra irankis pinigu kainai
reguliuoti, o ta kaina reguliuojama didinant/mazinant pinigu
pasiula. Klaidingas yra isitikinimas, kad centrinis bankas tiesiog
nustato palukanu norma ir tiek. Jis nustato tik target'a, kurio
siekia pinigu rinkos priemonem. Bet is praktines puses tai tolygu
palukanu normos nustatymui, nes niekas neabejoja, kad jie savo
target'a pasieks Bankai irgi gali skolinti uz maziau, gali ir uz
dyka skolinti, arba net primoketi, kad kas is ju pinigus paimtu.
Bet tai nera ekonomiskai pagrista, taip pat kaip ir skolinti maziau
nei uz EURIBOR. O musu CB nevykdo aktyvios pinigu politikos, nes
litas yra priristas prie Euro. Butu nepriristas, galetu spausdint
litus neribojamas ir taip reguliuot ju pasiula, bet tada daug
kitokiu problemu gali iskilt.
o ka reiskia galetu skolinti ? tai turetu min tokiomis normomis ir
skolinti kitiems bankams, kodel nera ekonomiskai pagrista skolinti
maziau nei EURIBOR??? kodel negali Lietuvos CB reguliuoti palukanu
normos esant litui priristam prie euro?
o del litu spauzdinimo, kodel to negali daryti dabar? gali jei tik
turi pakankamai uzsienio ar aukso atsargu. O jei neturi irgi gali
spauzdinti tik kursa islaikyti bus labai sunku....
|
|
Parašė: 2009-02-03 22:22:18
Esant valiutu valdybos modeliui, LB gali tik pirshtu pagrumot arba
antakiais pakarpyti, kad sumazhint palukanu norma. Butent del to,
kad surishtas LT su EUR ir negali lietuvos bankas daryti itakos
palukanu normai.
Kaip zinia CB itakoja palukanu norma varijuodamas pinigu kiekiu
rinkoje. To daryti negaliam esant fiksuotam valiutos kursui
(valiutos valdybos modelis)
www.tuka.lt Plastikines korteles, vokai, kintama spauda...
|
|
Parašė: 2009-02-04 12:20:55
o kaip del EURIBOR, jis nustatomas pagal ta reiksme, kuria bankai
skolina vienas kitam, bet ne mazesne nei nominali norma, nes pigiau
vienas kitam skolintis neleidzia palukanu norma?
|
|
Parašė: 2009-02-04 19:36:55
Nelabai supratau, ka tu turi omenyje kalbedamas apie nominalia
palukanu norma, ir kodel jie negali skolinti pigiau. Centrinio
banko nustatyta palukanu nera joks reikalavimas, kad jokiu budu
niekas neskolintu pigiau. Kas uz kiek nori, uz tiek ir skolina.
Bankams yra tiesiog neekonomiska skolinti uz pigiau, nes jie gali
paskolint ir uz geresnes palukanas. Gali aisku ikurt koki nepelno
siekianti banka, kuris pats skolintusi uz euribor, o kitiems
bankams skolintu uz mazesnes palukanas. Tik neilgai pagal toki
verslo modeli issilaikytum. O jeigu tu klausi, ar bankai teoriskai
gali numusti euribor i mazesne trajektorija, nei nustatyta
centrinio banko; tai is idejos gali. Bet tik trumpam. Jei Centrinis
bankas uzsibreze toki tai target'a, o bankai zaisdami ji pramustu
zemyn, centriniui bankui uztektu truputi pamazint pinigu kieki, ir
palukanu norma vel butu ten kur jie nori. Bankai su savo
pasizaidimais privarytu i minusa. Del tos priezasties niekas ir
neabejoja, kad centrinis bankas pasieks savo palukanu normu
targetus.
For every action there is a reaction. Newtons third law.
|
|
Parašė: 2009-02-04 20:45:19
Geo, Centinio banko nustatyta norma nera reikalavimas - is dalies
taip. Supaprastintai galima pasakyti, kad tai yra pinigu bazine
verte. O palukanu norma nustato ne is lubu, o su pinigu kiekio
apyvartoje didinimu arba mazinimu. Bankai net labai noredami negali
to ignoruoti, nes padidejus pinigu kiekiui rinkoje sumazeja ju
verte ir atvirksciai.
www.tuka.lt Plastikines korteles, vokai, kintama spauda...
|
|
Parašė: 2009-02-04 20:53:04
ne nu as nefinansininkas, be truputi nepagaunu situacijos. Tai kam
tuomet ta palukanu norma, kuria nustatineja visi CB? ir kaip jie ta
pinigu mase reguliuoja? ir kam ta palukanu norma isvis nustatineti
jei gali skolinti vienas kitam uz kiek nori proc.?
visada maniau kad cb nustato normas ir per salies banku saskaitas
leidzia vaikscioti pinigams su nemazesnemis procentinemis
palukanomis nei kad CB nustate. Paskui cb surenka visus (ar keleto)
banku procentines normas kurie vienas kitam skolino vienas kitam
isveda vidurki ir gauna LIBOR. Vadinasi libor nebus mazesnis nei CB
min palukanu norma? tai kaip ten yra ?
|