Komentarai 2 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2014 m. Lapkričio 28 d. Biržos apžvalga

2014 m. Lapkričio 28 d. Biržos apžvalga 2014 m. Lapkričio 28 d. Biržos apžvalga

Šiandien tiek naujienų buvo užversta į rinką, kad visų apžvelgti vienu metu nėra ir prasmės, paskęsime informacijos jūroje ir ką nors praleisime.
Apyvartų irgi būta sočiai. Visą milijoną eurų akcijos sugeneravo. Tarp estiškų lyderių išdidžiai rikiuojasi ir lietuviškos nelikvidės LESTO su Grigiškėmis ir Panevėžio statybos trestu. Čia tik tresto akcijos pasižymėjo be tiesioginių sandorių. Akcijų kainos kilo.
Bendra nuotaika rinkoje, kaip niekada, labai teigiama, 30 prieš 10. Žolė pavasarį nebūna tokia žalia, kokie žali buvo šiandien indeksai.
Ir savaitė nupaišyta optimizmo spalvomis. OMXT kilo 2.29%. OMXV – 1.63%, OMXR – 0.01%. Seniai taip buvo...

 


1 pav. Per devynis 2014 m. mėnesius „Litgrid“ grupės pajamos buvo 300 mln. litų, 28 proc. mažesnės lyginant su 2013 m. devyniais mėnesiais. Daugiau nei pusę pajamų, 51 proc. arba 152,9 mln. litų, sudarė pajamos už elektros energijos perdavimą.
Mažesnes grupės pajamas labiausiai nulėmė Kainų komisijos 2014 metams patvirtintas 9 proc. mažesnis elektros perdavimo tarifas ir daugiau nei dvigubai sumažintas sisteminių paslaugų tarifas. Pajamos iš reguliavimo elektros energijos ir už sistemines paslaugas per devynis 2014 metų mėnesius mažėjo 55 proc.
„Esamas elektros infrastruktūros reguliavimo mechanizmas, kuris galiojo iki šių metų pabaigos, tačiau yra pratęstas ir 2015 metams, automatiškai užprogramuoja įmonės veiklos nuostolius. Konstruktyvi diskusija dėl reguliavimo tobulinimo yra būtina, esame jai pasirengę,“ – sakė Rimantas Busila, „Litgrid“ valdybos narys ir Finansų departamento direktorius.
Grupės sąnaudos ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo 19 proc., labiausiai, 39 proc., lyginant su 2013 m. devyniais mėnesiais, sumažėjo elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė 41 proc. visų Grupės sąnaudų, iš viso – 127,3 mln. litų.
2014 m. devynių mėnesių grupės EBITDA buvo 89,7 mln. litų, EBITDA marža sumažėjo nuo 31,6 proc. 2013 m. iki 29,8 proc.
2014 m. devynių mėnesių „Litgrid“ grupės nuostoliai iki apmokestinimo buvo 14,4 mln. litų. Nuostolingi buvo sisteminių paslaugų ir perdavimo veiklos segmentai.
Per 2014 m. devynis mėnesius „Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 6 844 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, tai beveik tiek pat kaip ir per 2013 m. devynis mėnesius.
Didžiausia 2014 m. devynių mėnesių investicijų dalis teko strateginių projektų įgyvendinimui – 104,5 mln. litų, arba 68 proc. visų investicijų. Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 49,4 mln. litų ir sudarė 32 proc. visų investicijų.
Pozicijoje suveikė dieninis pildymosi ir savaitinis pirkimo signalai. Kainai kylant, pildomės toliau.

 


2 pav. 2014 metų 9 mėnesių AB „Invalda LT“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda LT“ akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 21,3 mln. litų (6,2 mln. eurų), 2013 metų trečiąjį ketvirtį siekė 94,8 mln. litų (27,5 mln. eurų).
- visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 21,2 mln. litų (6,1 mln. eurų), 2013 metų trečiąjį ketvirtį siekė 95,8 mln. litų (27,7 mln. eurų).
Pačios AB „Invalda LT“ 2014 m. 9 mėnesių pelnas sudaro 78 mln. litų (22,6 mln. eurų), 2013 metų 9 mėnesių AB „Invalda LT” pelnas sudarė – 87,3 mln. litų. (25,3 mln. eurų)
Papildoma informacija:
Vienos didžiausių turtą valdančių ir investuojančių bendrovių Lietuvoje „Invalda LT“ grynųjų aktyvų vertė 2014 metų rugsėjo pabaigoje siekė 161 mln. litų (46,6 mln. eurų), arba 13,57 lito (3,93 euro) akcijai.
Po 2014 metų antrąjį ketvirtį įvykusio atskyrimo „Invalda LT“ pristatoma kaip investicinis subjektas (pagal 10-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą), todėl visas „Invaldos LT“ turtas vertinamas tikrąja verte, o konsoliduojamas tik pagrindinis valdymo verslas.
„Trečiąjį ketvirtį užbaigėme specializuotos pensijų fondų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ įsigijimą, o lapkritį pasirašėme įpareigojančią sutartį dėl „Finastos“ grupės įsigijimo. Šie sandoriai yra strateginiai „Invaldos LT“ grupei. Jie ženkliai sustiprins „Invaldos LT”, kaip vienos didžiausių ir ilgiausiai rinkoje veikiančių turto valdytojų, Lietuvoje poziciją“, - sakė „Invaldos LT“ prezidentas Darius Šulnis.
2014 metų rugsėjo pabaigoje investicija į pagrindinį turto valdymo verslą („MP Pension Funds Baltic“ bei licencijos siekiančią „Invalda LT Investments“ ) siekė 12,8 mln. litų (3,7 mln. eurų). „MP Pension Funds Baltic“ valdomas turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 308,2 mln. litų (89,3 mln. eurų), įmonė turi 62 tūkst. klientų. Lyginant su 2014 metų pradžia, valdomas turtas išaugo 22,2 proc., o klientų skaičius – 7,4 proc.
Devynių mėnesių pabaigoje „Invalda LT“ turėjo 27,9 mln. litų (8,1 mln. eurų) grynųjų pinigų bei jų ekvivalentų.
Investicija į 12,4 proc. „INVL Baltic Real Estate” biržos kaina buvo vertinama 5,5 mln. litų (1,6 mln. eurų), o valdomas 12,4 proc. „INVL Technology” akcijų paketas – 2,6 mln. litų (0,8 mln. eurų).
Paskolos „INVL Baltic Real Estate“ ir „INVL Technology“ grupės įmonėms sudarė 28 mln. litų (8,1 mln. eurų).
2014 metų rugsėjo pabaigoje „Invaldos LT“ investicija į „Litagrą“ buvo vertinama 51,6 mln. litų (14,9 mln. eurų). Akcijos įvertintos pagal 2014 metų gegužę užbaigtą sandorį, kurio metu „Invalda LT“ pasididino valdomą „Litagros“ akcijų paketą iki 36,9 proc.
Investicija į pastatų priežiūros srityje veikiančias įmones „Inservis”, „Priemiestis”, „Jurita” bei „Naujosios Vilnios turgavietė“ rugsėjo pabaigoje buvo vertinama 11,7 mln. litų (3,4 mln. eurų). Akcijos vertintos pagal kitos analogiška veikla užsiimančios NASDAQ Vilnius biržoje listinguojamos bendrovės EBITDA daugiklį.
Kitos investicijos sudarė 6 mln. litų (1,7 mln. eurų), iš jų į listinguojamas akcijas – 4,3 mln. litų (1,2 mln. eurų).
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2014 metų rugsėjo pabaigoje sudarė 7,1 mln. litų (2,1 mln. eurų).
Atskiros bendrovės „Invalda LT“ devynių mėnesių pelnas sudarė 78 mln. litų (22,6 mln. eurų), o konsoliduotas pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams – 21,3 mln. litų (6,2 mln. eurų). Per trečiąjį ketvirtį „Invaldos LT“ pelnas pasiekė 2,5 mln. litų (0,7 mln. eurų).
2014 metų balandžio pabaigoje užbaigtas „Invaldos LT“ atskyrimas – veiklą pradėjo naujos bendrovės „INVL Baltic Farmland“, „INVL Baltic Real Estate“ bei „INVL Technology“, kurių akcijos listinguojamos NASDAQ Vilnius biržoje.
Rezultatai šiek tiek sulaikė akcijos kainą nuo kritimo.

 


3 pav. Per 9 šių metų mėnesius AB Vilkyškių pieninė pajamos sudarė 278 mln.Lt ir tai yra 5,2% daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tačiau 2014 m. 9 mėn. pardavimai (lyginant su 2013 m.) pasiskirstė nevienodai; jei 2014 m. I pusmečio pardavimai sudarė 192 mln.Lt, kas yra 22 % daugiau nei 2013 m. per tą patį laikotarpį, tuo tarpu 2014 m. III ketvirčio apyvarta buvo 86,6 mln.Lt arba 19% mažesnė negu 2013 m. III ketvirčio. Tai lėmė stipriai kritusios pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje, sumažėjusi paklausa ir Rusijos Federacijos embargas prekybai maisto produktais su ES ir kitomis šalimis.
Viso to pasekmė – 2014 m. 9 mėn. konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas buvo 4,8 mln.Lt, kas yra 2 kartus mažiau negu 2013 m. 9 mėn.
2014 m. III ketvirčio pelnas (979 tūkst. Lt), uždirbtas sekančiai: per liepos mėnesį – 2,2 mln.Lt pelno, rugpjūtį, Rusijos Federacijai įvedus embargą maisto produktams, patyrėme 1,1 mln.Lt nuostolį, o rugsėjo mėn., subalansavus įmonių grupės veiklą, rezultatas buvo 0,1 mln.Lt nuostolio.
Pirkti dar rizikinga.

 


4 pav. 2014 m. lapkričio 1 d. įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatas, kuriomis reikalaujama atskirti dujų sektoriaus veiklas, užbaigtas dujų skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo procesas. Nuo lapkričio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ veikia kaip gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius ir yra atsakingas už dujų skirstymo infrastruktūrą, jos priežiūrą ir plėtrą, rūpinasi naujų dujų vartotojų pritraukimu ir prijungimu prie dujotiekių bei, esant poreikiui, užtikrina garantinį dujų tiekimą vartotojams. „Lietuvos dujos“ priklauso didžiausiai valstybės energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
„Užbaigę dujų sektoriaus pertvarkymą, šiuo metu verčiame naują valstybės valdomos įmonės „Lietuvos dujos“ veiklos lapą. Nuosekliai pereiname į kitą etapą, kuriame ieškosime efektyvių būdų, kaip didinti gamtinių dujų vartotojų skaičių ir sieksime geresnio esamos dujų skirstymo sistemos išnaudojimo“, – sako „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Bendrovės tęsiamos, gamtinių dujų skirstymo veiklos 2014 m. devynių mėnesių pajamos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 6 proc. ir sudarė 125,8 mln. Lt (2013 m. 9 mėn. atitinkamai – 118,4 mln. Lt). Pajamų augimą nulėmė padidėjusios skirstymo paslaugų kainos, nustatytos prasidėjus naujam kainų reguliavimo periodui (2014–2018 m.).
2014 m. sausio–rugsėjo mėnesių Bendrovės skirstymo veiklos sąnaudos padidėjo ir sudarė 312,7 mln. Lt (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 120,3 mln. Lt). Šį padidėjimą lėmė vienkartinis 196 mln. Lt skirstymo veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas, suformuotas 2014 m. birželio 30 d. Skirstymo veiklos gamtinių dujų pirkimo sąnaudos sumažėjo dėl importuojamų gamtinių dujų kainos sumažėjimo Bendrovei retrospektyviai pritaikius pakoreguotą dujų importo kainos skaičiavimo formulę.
2014 m. devynių mėnesių AB „Lietuvos dujos“ grynasis tęsiamos dujų skirstymo veiklos ir nutrauktos dujų tiekimo veiklos nuostolis iš viso sudarė 110,2 mln. Lt. Pernai tuo pačiu laikotarpiu Bendrovės grynasis pelnas buvo 42,3 mln. Lt. Sausio–rugsėjo mėn. skirstymo veiklos nuostolis buvo 157,4 mln. Lt, jį lėmė minėtas vienkartinis ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu grynasis skirstymo veiklos pelnas buvo 1,6 mln. Lt. Neskaičiuojant ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, dujų skirstymo veiklos 2014 m. devynių mėnesių grynasis pelnas sudarytų 9,2 mln. Lt.
2014 m. devynių mėnesių skirstymo veiklos EBITDA sudarė 37,6 mln. Lt. EBITDA skaičiavimuose nevertinama ilgalaikio turto vertės sumažėjimo įtaka. Praėjusių metų to paties laikotarpio EBITDA buvo 27,8 mln. Lt.
Nutrauktos dujų tiekimo veiklos pajamos per 2014 m. devynis mėn. sumažėjo dėl sumažėjusios dujų importo kainos bei mažesnių pardavimo apimčių ir buvo 727,7 mln. Lt (pernai – 990,4 mln. Lt). Sumažėjus gamtinių dujų pirkimo sąnaudoms, nutrauktos tiekimo veiklos sąnaudos sumažėjo iki 670,2 mln. Lt (pernai – 954,9 mln. Lt). Nutrauktos tiekimo veiklos grynasis pelnas sudarė 47,3 mln. Lt (pernai dujų tiekimo veiklos grynasis pelnas buvo 30,7 mln. Lt).
2014 m. sausio–rugsėjo mėnesių rezultatui teigiamą įtaką darė importuojamų gamtinių dujų kainos sumažėjimas Bendrovei retrospektyviai pritaikius pakoreguotą dujų importo kainos skaičiavimo formulę.
Per 2014 m. devynis mėnesius AB „Lietuvos dujos“ vartotojams buvo patiekta 595,2 mln. kubinių metrų (m3) gamtinių dujų, arba 19,3 proc. mažiau nei per 2013 m. devynis mėn., kai buvo patiekta 737,5 mln. m3 dujų. 2014 m. sausio–rugsėjo mėn. bendrovė skirstomaisiais dujotiekiais transportavo 498,9 mln. m3 gamtinių dujų – 19,9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį pernai. AB „Lietuvos dujos“ eksploatuoja 8,4 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, kuriais gamtines dujas gauna daugiau kaip 560 tūkst. vartotojų.
„Tam, jog vartotojams paskirstytų gamtinių dujų kiekis per devynis šių metų mėnesius sumažėjo penktadaliu, didžiausią įtaką turėjo šilta žiema ir natūraliai mažesnis dujų, reikalingų šilumos gamybai poreikis bei vartojimas“, – sako L. Liutkevičius.
Pastaraisiais metais atsigavus šalies ūkiui, stebimas naujų gamtinių dujų vartotojų skaičiaus augimas. Per devynis šių metų mėnesius gauta apie 3,6 tūkst. prašymų naujus vartotojus prijungti prie „Lietuvos dujų“ valdomų skirstymo sistemų. Pernai per tą patį laikotarpį pateikta apie 3,2 tūkst. prašymų. iš viso 2014 m. planuojama prijungti apie 3,7 tūkst. naujų vartotojų ir pastatyti apie 95 kilometrus skirstomųjų dujotiekių.
Per 2014 m. devynis mėnesius AB „Lietuvos dujos“ tęsiamos veiklos investicijos siekė 24,4 mln. Lt, tai 33 proc. mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį, kai investicijos sudarė 36,4 mln. Lt. Didžiąją dalį lėšų bendrovė investavo į naujų dujų sistemų statybos objektus. Kita dalis investicijų skirta dujų skirstymo sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti.
Pildymosi signalas @0.664.

 


5 pav. Elektros energijos gamybos ir prekybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ per 2014 m. sausį–rugsėjį kartu su dukterinėmis įmonėmis uždirbo 169,5 mln. litų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Nors Elektros per šį laikotarpį pagaminta kiek mažiau nei pernai, tačiau ji gaminta žymiai efektyviau: gamybai Elektrėnuose remti reikalingos lėšos iš VIAP biudžeto per devynis mėnesius sudarė 206,1 mln. litų, o tai – 16 proc. arba 39,1 mln. litų mažiau negu per tą patį 2013 m. laikotarpį.
Situacija elektros energijos rinkoje 2014 m. sausio–rugsėjo mėnesiais buvo stabili. Pirmaisiais metų mėnesiais kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje buvo gana žemos ir kilti pamažu pradėjo tik tuomet, kai artėjant metų viduriui ėmė mažėti pigios elektros energijos pasiūla. Panaši tendencija stebima kasmet: elektros kainos Lietuvoje bei Latvijoje pakyla kiekvieną vasarą, kai hidroelektrinėse smarkiai sumažėja vandens, neveikia didžioji dalis kogeneracinių elektrinių, remontuojami elektros tinklai, per kaitrą įjungtos vėdinimo sistemos. Taigi, elektros energijos kainos sausį–rugsėjį buvo panašios į pernykštes. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje 2014 m. sausį–rugsėjį vidutinė elektros energijos kaina buvo tik nežymiai (apie 2,3 proc.) didesnė nei 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – atitinkamai 171,71 Lt/MWh (49,77 EUR/MWh) ir 167,88 Lt/MWh (48,66 EUR/MWh).
Rami metų pradžia, kai elektros energijos poreikį visiškai užtikrino importas ir termofikacinės elektrinės, bei didesnių netikėtumų neatnešusi vasara lėmė tai, kad per 2014 m. sausio–rugsėjį Elektrėnuose buvo pagaminta 13,1 proc. mažiau elektros energijos negu per tą patį 2013 m. laikotarpį – iš viso 0,768 TWh. Pagaminat 83,1 proc. visos 2014 metams skirtos remtinos energijos gamybos kvotos. Bendrovės valdomas kombinuoto ciklo blokas pagal su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ suderintą planą pirmąkart šiemet buvo įjungtas tik balandį. Blokas veikė beveik visą laikotarpį nuo birželio pradžios iki spalio vidurio ir pagamino 80 proc. visos per devynis mėnesius Elektrėnų komplekse pagamintos elektros energijos.
„Prieš dvejus metus pradėtas eksploatuoti naujasis blokas jau įrodė savo reikšmę siekiant šiltuoju metų laiku užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą ir kartu sumažinti gamybos sąnaudas. Per devynis mėnesius jis pagamino beveik perpus daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu ir kartu padėjo sutaupyti kelias dešimtis milijonų VIAP lėšų, kurias būtų tekę papildomai išleisti gaminant senaisiais, ne tokiais efektyviais Elektrėnų komplekso blokais“, – sako Juozas Bartlingas, „Lietuvos energijos gamybos“ generalinis direktorius.
Visos trys bendrovės valdomos elektrinės per 2014 m. sausį–rugsėjį pagamino 1,463 TWh elektros energijos (2013 m. sausį–rugsėjį buvo pagaminta 5,7 proc. daugiau, t. y. 1,547 TWh elektros energijos). Gamybos apimtys šiemet didesnės negu pernai buvo tik Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, kurioje per 2014 m. devynis mėnesius pagaminta 27,4 proc. daugiau elektros energijos nei pernai tuo pat metu (atitinkamai 0,442 TWh ir 0,347 TWh). Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje dėl sausų orų per 2014 m. devynis mėnesius pagaminta penktadaliu mažiau elektros energijos negu per tą patį 2013 m. laikotarpį.
Mažesnės elektros energijos gamybos Elektrėnuose ir Kaune apimtys yra viena iš priežasčių, dėl kurių 2014 m. sausio–rugsėjo „Lietuvos energijos gamybos“ įmonių grupės (toliau – Grupė) pajamos, siekiančios 672,6 mln. litų, yra 23,9 proc. mažesnės, negu gautos 2013 m. sausį–rugsėjį (883,6 mln. litų).
Dar didesnę įtaką pajamų mažėjimui padarė dėl 2014 metais pasikeitusio prekybos principo 2,4 karto sumažėję elektros energijos pardavimai LESTO (nuo 1,791 TWh 2013 m. sausį–rugsėjį iki 0,745 TWh 2014 m. sausį–rugsėjį).
Nepaisant to, Grupė ir toliau sėkmingai prekiavo laisvojoje rinkoje, itin efektyviai išnaudojo Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, tad Grupės pardavimai laisvojoje rinkoje išaugo 26,7 proc. iki 1,173 TWh (pernai sausio–rugsėjo mėn. laisvojoje rinkoje parduota 0,926 TWh). Iš viso per 2014 m. devynis mėnesius Grupė vidaus rinkoje pardavė 1,918 TWh elektros energijos. Tai 29,4 proc. mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2013 m., kai buvo parduota 2,716 TWh.
2014 m. devynių mėnesių Grupės EBITDA marža buvo 25,2 proc. Palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, EBITDA marža padidėjo 3,7 procentinio punkto (nuo 21,5 proc.). Visgi dėl mažėjusių elektros energijos gamybos ir prekybos apimčių absoliučiu dydžiu EBITDA mažėjo nuo 189,6 mln. litų iki 169,5 mln. litų. Grynasis Grupės pelningumas padidėjo 3,8 procentinio punkto: 2013 m. sausio–rugsėjo grynojo pelningumo rodiklis siekė 10,0 proc., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc. Grupė per 2014 m. sausį–rugsėjį uždirbo 92,8 mln. litų grynojo pelno iš tęstinės veiklos arba 4,9 proc. daugiau negu per tą patį 2013 m. laikotarpį, kai grynasis pelnas siekė 88,5 mln. litų.
„Visus devynis mėnesius dirbome patikimai, dėl rinkos ir gamtos sąlygų sumažėjusią elektros energijos gamybą kompensuodami gerais prekybinės veiklos rezultatais, išnaudodami galimybes palankiai įsigyti ir parduoti elektros energiją. Profesionali gamybos ir prekybos padalinių darbuotojų veikla trečiąjį ketvirtį leido daug dėmesio skirti ir kitiems svarbiems projektams“, – sako J. Bartlingas.
Pasak jo, „Lietuvos energijos gamybos“ darbuotojai ir rangovai susitelkę dirba, kad Elektrėnų miestui jau šio šildymo sezono metu pradėtų tiekti naujoje biokuro jėgainėje pagamintą šilumą. O nuo naujų metų bendrovė baigs eksploatuoti abu mažuosius rezervinės elektrinės blokus (kiekvieno galia – po 150 MW). Planuojama, kad šis reikšmingas įvykis leis bendrovei dar tvirčiau tęsti jau kelerius metus vykstantį procesą – gamybai Elektrėnuose skirtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų taupymą. Bendrovės ir visos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės strateginių tikslų – veiklos efektyvumo ir vertės didinimo – siekti taip pat padės aptarnaujančių veiklų optimizavimas (pirkimų ir apskaitos funkcijų centralizavimas naujai įkurtoje įmonėje), kuriam trečiąjį 2014 m. ketvirtį ruoštasi itin intensyviai.

 


6 pav. Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO trečiąjį šių metų ketvirtį tęsė tinklo modernizavimo projektus ir efektyvino klientų aptarnavimo tinklą. Tai leis toliau mažinti veiklos išlaidas ir įgyvendinti ilgalaikėje strategijoje numatytus tikslus, susijusius su didesniu tinklo patikimumu ir efektyvesne veikla.
Per devynis šių metų mėnesius LESTO investavo 222 mln. litų – 11,5 proc. daugiau nei pernai. Beveik 96 mln. litų bendrovė investavo į skirstomojo tinklo priežiūrą ir modernizavimą, dar 126 mln. litų investuota į tinklo plėtrą.
„Gausesnės investicijos į skirstomąjį elektros tinklą atspindi mūsų siekį toliau gerinti paslaugų kokybę ir didinti elektros tiekimo patikimumą. Investicijoms į tinklo priežiūrą ir modernizavimą skyrėme beveik trečdaliu daugiau lėšų nei pernai per devynis mėnesius. Įgyvendinant plėtrą, mūsų prioritetu ir toliau išlieka greitas, sklandus ir patogus elektros įvedimas. Šiemet vidutinis elektros įvedimo terminas gyventojams sutrumpėjo beveik 20 dienų, verslui – daugiau nei savaite“, – sako LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.
LESTO grupė šiemet sausį-rugsėjį uždirbo 371,2 mln. litų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – tai 4,5 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 2,11 proc. punkto iki 21,97 procento.
Per devynis 2014 metų mėnesius LESTO grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė 76,3 mln. litų – 1,8 karto daugiau nei 2013 metų sausį-rugsėjį, kai jis sudarė 42,3 mln. litų. Grynasis pelnas didėjo dėl mažesnių elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudų. Jos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 10,9 proc. iki 1,093 mlrd. litų. Elektros energijos sąnaudos mažėjo, nes LESTO daugiau elektros pirko elektros biržoje.
Anot A. Ignatavičiaus, ilguoju laikotarpiu bendrovės veiklos efektyvumui teigiamą poveikį turės ir trečiąjį šių metų ketvirtį pertvarkytas klientų aptarnavimo tinklas.
„Kartu su Lietuvos paštu ir šalies bibliotekomis pasiūlėme klientams dar daugiau galimybių patogiai naudotis mūsų paslaugomis per savitarnos svetainę ir partnerių tinklą. Tai leis mažinti mūsų patiriamas išlaidas ir didinti mūsų efektyvumą ilguoju laikotarpiu. Tai taip pat leis užtikrinti palankesnes elektros kainas mūsų klientams“, – teigia LESTO vadovas.
LESTO įmonių grupės pajamos 2014 metų sausį-rugsėjį siekė 1,69 mlrd. litų ir buvo 5,6 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu. Pajamos sumažėjo dėl mažesnės nei 2013 metais elektros energijos kainos vartotojams.
Persiųstos elektros energijos kiekis palyginamuoju laiku padidėjo 1,7 proc. iki 6,178 mlrd. kWh. Per devynis šių metų mėnesius 32 proc. LESTO persiunčiamos elektros energijos kiekio suvartojo gyventojai. Pramonės objektai ir paslaugų įstaigos suvartojo atitinkamai 28 proc. ir 11 proc. elektros energijos, kiti objektai – 29 procentus.
Šiemet sausį-rugsėjį vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) be stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtakos vienam vartotojui siekė 53,82 minutės, kai pernai tuo pat metu ji siekė 55,72 minutės. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) palyginamuoju laiku sumažėjo nuo 0,74 iki 0,69 karto.
Pozicijoje suveikė savaitinis pildymosi signalas. Pildomės, kainai toliau kylant,

 


7 pav. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) grupė per devynis šių metų mėnesius neaudituotais duomenimis gavo 249,572 mln. litų (72,281 mln. EUR) pajamų – tai yra 12,4 procentais daugiau nei pernai. 2014 metų devynis mėnesius grupė uždirbo 4,300 mln. litų (1,245 mln. EUR) pelno prieš mokesčius.
Įmonė per devynis šių metų mėnesius gavo 174,823 mln. Lt (50,632 mln. EUR) pajamų ir uždirbo 6,409 mln. litų (1,856 mln. EUR) pelno prieš mokesčius.
AB „Panevėžio statybos trestas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2014 m. lapkričio 28 d., priimti nutarimai:

1.1. AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos nariais išrinkti:
Remigijų Juodviršį;
Virmantą Puidoką;
Vilių Gražį;
Artūrą Bučą;
Irmą Abramavičienę.
Pozicijoje suveikė dieninis pirkimo signalas.

 


8 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2014 m. sausio–rugsėjo mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 20,5 procentais. 2014 m. sausio–rugsėjo mėn. pardavimo pajamos sudarė 45 359 tūkst. Lt (13 137 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. 37 640 tūkst. Lt (10 901 tūkst. EUR).
AB „Vilniaus degtinė“ 2014 m. liepos–rugsėjo mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 32,1 procentais. 2014 m. liepos–rugsėjo mėn. pardavimo pajamos sudarė 16 195 tūkst. Lt (4 690 tūkst. EUR), 2013 m. liepos –rugsėjo mėn. 12 258 tūkst. Lt (3 550 tūkst. EUR).
Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos per devynis šių metų mėnesius padidėjo 23,4 procentais arba 7 115 tūkst. Lt (2 061 tūkst. EUR), palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Degtinės pardavimai litrais 2014 m. padidėjo 13,6 procentų, brendžio - 1,5 procento, karčiųjų trauktinių 46 procentais, saldžiųjų trauktinių 8,7 procentais, vyno 5,7 karto, likerių 34,5 procentais palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Degtinių kategorijoje pardavimus sparčiausiai didino „Gediminas“ prekinio ženklo produktai. Siekdama padidinti degtinės rinkos dalį, įmonė birželio mėnesį rinkai pristatė „Gedimino salyklinę“ degtinę. Prekės ženklo ,,Gediminas“ pardavimai šių metų sausio – rugsėjo mėn. siekė 414 tūkst. litrų ir buvo 81 proc. didesni nei 2013 metais.
Nuo metų pradžios pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos į Europos Sąjungos šalis padidėjo 29,1 procentais, į trečiąsias šalis padidėjo 2,6 karto. Bendrovės pagrindinės eksporto rinkos yra Latvija, Estija, Ukraina, Danija, Izraelis. Šias metais bendrovė alkoholinius gėrimus pradėjo tiekti Turkijos, Vokietijos, Maltos, Angolos, Urugvajaus, Abchazijos, Azerbaidžano rinkoms.
2014 m. sausio–rugsėjo mėn. įmonės pelnas iki mokesčių siekė 2 838 tūkst. Lt (822 tūkst. EUR), 2013 m. atitinkamu laikotarpiu pelnas iki mokesčių sudarė 829 tūkst. Lt (240 tūkst. EUR).
2014 m. sausio–rugsėjo mėn. EBITDA siekė 5 508 tūkst. Lt (1 595 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. EBITDA sudarė 3 884 tūkst. Lt (1 125 tūkst. EUR).

 


9 pav. Tallink Grupp akcijų kaina spurtuoja. Pildomės, kainai toliau kylant. Savaitinis pirkimo signalas @0.741.

 


10 pav. Savaitinis Grigiškių pirkimo signalas @0.840.

 


11 pav. TEO LT pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.

 


12 pav. Amber Grid pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


Gražaus savaitgalio!


Apžvalgą parengė: Nojus.
 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



2014 12 02 09:00     #35822
Nojui ir vėl išeiginė
2014 12 03 08:52     #35823
 Aha

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital