Komentarai Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

2014 m. Gegužės 30 d. Biržos apžvalga

2014 m. Gegužės 30 d. Biržos apžvalga 2014 m. Gegužės 30 d. Biržos apžvalga

Penktadienį rinkose turėjome gyvą prekybą. Gaudėme naujienas ir kėlėme akcijų kainas. Krito tik 11 akcijų kainos. Net Dvarčionių keramikos akcijų kaina kilo. Ir ne šiaip sau kilo, o visais 122.58% ir 5-omis akcijomis. Stebuklai ir ne kitaip...
Biržose šiandien ganėsi jau ne buliukai, o buliai. Akcijų indeksai visose trijose biržose kilo 1.8X%. Per savaitę didžiausiu 2.66% teigiamu pokyčiu pasižymėjo OMXT indeksas. OMXV indeksas kilo 1.68%. Netgi mažesnis pokytis nei vien tik penktadienio.

 


1 pav. „Lietuvos energijos gamybos“ grupė veiklos rezultatus gerino daugiau elektros parduodama laisvojoje rinkoje
Didžiausios šalies elektros energijos gamintojos „Lietuvos energijos gamybos“ įmonių grupė (toliau – Grupė) 2014 m. sausio–kovo mėn. uždirbo 59,5 mln. litų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Gerų rezultatų pasiekti padėjo sėkminga elektros energijos prekybos laisvojoje rinkoje veikla ir išaugusi gamyba hidroelektrinėse.
Pirmieji trys 2014 m. mėnesiai didelių netikėtumų elektros energijos rinkoje nepateikė. 2014 m. sausis–kovas buvo šiltesni nei įprasta ir vidutinė temperatūra Lietuvoje viršijo standartinę klimato normą, šiais mėnesiais nebūta didesnių elektros energijos pralaidumų iš kitų šalių ribojimų, tad remtiną elektros energiją šalyje gamino tik miestų termofikacinės elektrinės. Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje 2014 m. sausį–kovą buvo 4,3 proc. mažesnė nei 2013 m. sausio–kovo mėnesiais ir siekė 146,5 Lt/MWh. Palyginimui, 2013 m. rugsėjį ir spalį, kai importo galimybės buvo smarkiai apribotos, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo didesnė beveik 50 proc.
Taigi, stabili situacija elektros sistemoje bei siekis taupyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas leido Bendrovei laikytis su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ suderinto plano ir 2014 m. sausio–kovo mėn. negaminti elektros energijos Elektrėnų kompleksui priklausančiais rezervinės elektrinės blokais bei kombinuoto ciklo bloku. Be to, nuo 2014 m. pradžios LESTO pradėjo elektros energiją pirkti biržoje, dėl to mažėjo Grupės pardavimai pagal dvišalius kontraktus. Šios priežastys lėmė, kad Grupės pajamos sumažėjo ketvirčiu – nuo 221,9 mln. litų 2013 m. sausį–kovą iki 165,3 mln. litų tais pačiais 2014 m. mėnesiais.
„Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Juozo Bartlingo teigimu, pajamų sumažėjimą kompensavo profesionalus bendrovės elektros energijos prekybos specialistų darbas, leidęs laisvoje rinkoje parduoti beveik trečdaliu daugiau elektros energijos, bei dėl šiltos žiemos padidėjusi elektros energijos gamyba konkurencingose Kauno hidroelektrinėje (toliau – Kauno HE) bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (toliau – Kruonio HAE). „Be to, 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. pirmuoju ketvirčiu, dėl mažesnių išlaidų kurui ir išnaudotų galimybių palankiau įsigyti elektros energijos smarkiai sumažėjo sąnaudos. Viso to rezultatas – geresni nei praėjusiais metais 2014 m. pirmojo ketvirčio Grupės pelningumo rodikliai“, – sakė J. Bartlingas.
2014 m. sausio–kovo mėn. Grupės EBITDA marža buvo 36 proc. Palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, EBITDA marža padidėjo 9,5 procentinio punkto (nuo 26,5 proc.). EBITDA didėjo nuo 58,8 mln. litų iki 59,5 mln. litų. Grynasis Grupės pelningumas padidėjo 16,8 procentinio punkto: 2013 m. 3 mėn. grynojo pelningumo rodiklis siekė 3,1 proc., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 20 proc. Grupė 2014 m. sausio–kovo mėn. uždirbo 33 mln. litų grynojo pelno arba kone penkiskart daugiau negu 2013 m. tuo pačiu metu, kai grynasis pelnas siekė 7 mln. litų.
„Džiaugiamės, kad sėkminga „Lietuvos energijos gamybos“ veikla yra pastebima. Kaip parodė šių metų pirmąjį ketvirtį pasibaigusio bendrovės turimų paskolų refinansavimo pirkimo rezultatai, kreditorių pasitikėjimas įmone, o kartu ir visu energetikos sektoriumi, nuolat auga ir leidžia siekti užsibrėžtų tikslų. Vystydami veiklą ir toliau didžiausią dėmesį skirsime mūsų prioritetams: veiklos efektyvumo didinimui, plėtros projektams ir naujų veiklos galimybių analizei. Jau 2014 metų pabaigoje planuojame pradėti eksploatuoti naujus šilumos energijos gamybos pajėgumus Elektrėnuose, taip pat tęsiame vėjo matavimus Kruonio HAE teritorijoje, kurių rezultatais remdamiesi kitąmet svarstysime galimybes ten įrengti vėjo elektrinių parką“, – sako. J. Bartlingas.
Gamybos rodikliai
Iš viso bendrovės valdomos elektrinės per 2014 m. 3 mėn. pagamino 0,245 TWh. Pernai tuo pačiu metu buvo pagaminta 0,3 TWh, t. y. 22,4 proc. daugiau, elektros energijos.
Elektrėnų komplekse, kaip minėta, per 3 pirmuosius šių metų mėnesius elektra gaminama nebuvo. Dar praėjusiais metais suplanuota, kad Elektrėnų komplekso blokai veiks pagal su „Litgrid“ suderintą grafiką nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d., siekiant užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą bei efektyviai naudoti elektrinei Elektrėnuose skiriamas VIAP lėšas.
Kauno HE per 2014 m. 3 mėn. pagaminta 0,113 TWh arba 12 proc. daugiau elektros energijos negu per 2013 m. 3 mėn. Vidutinis mėnesio vandens debitas Nemune sausį ir vasarį buvo didesnis, o kovą – artimas vidutiniam daugiamečiam.
Kruonio HAE gamybos apimtys per 3 šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio gamybos apimtimis, padidėjo 8 proc. – elektrinėje pagaminta 0,132 TWh elektros energijos.
Reguliuojama ir komercinė veikla
2014 m. pirmąjį ketvirtį mažėjo Grupės pajamos tiek iš reguliuojamos, tiek iš komercinės veiklos, tačiau augo komercinės veiklos dalis bendrame pajamų krepšelyje: 2013 m. 3 mėn. komercinės veiklos pajamos sudarė 59 proc. visų pajamų, 2014 m. 3 mėn. pajamos – beveik 65 proc.
Reguliuojama Grupės veikla apima elektros energijos ir šilumos gamybą Elektrėnų komplekse bei Kruonio HAE ir Elektrėnų komplekso teikiamas galios rezervavimo paslaugas. Negamindama elektros energijos Elektrėnų komplekse, per 2014 m. 3 mėnesius Grupė iš reguliuojamos veiklos gavo 36 proc. mažiau pajamų nei per tą patį 2013 m. laikotarpį – 58,3 mln. litų.
Tuo metu komercinės veiklos, kurią sudaro elektros energijos gamyba Kruonio HAE ir Kauno HE, taip pat elektros energijos didmeninė ir mažmeninė prekyba laisvoje rinkoje bei kitos komercinės paslaugos, pajamos sumažėjo 18 proc. Dėl pasikeitusio elektros energijos pardavimo LESTO principo komercinės veiklos pajamos mažėjo nuo 131 mln. litų per 2013 m. 3 mėn. iki 107 mln. litų per 2014 m. 3 mėn.
Laisvojoje rinkoje per 2014 m. 3 mėn. Grupė pardavė 30 proc. daugiau elektros energijos negu per 2013 m. 3 mėn. (atitinkamai 0,414 ir 0,318 TWh). Profesionali elektros energijos prekybos veikla komercinės veiklos 2014 m. sausio–kovo mėnesių EBITDA, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, leido padidinti nuo 30,1 mln. litų iki 31,6 mln. litų.
2014 m. kovą pradėjusi prekiauti pagal „Gross Bidding“ principą ir savo elektros energijos pirkimo bei pardavimo sandorius atskirai vykdanti bendrovė ir toliau prisidės prie rinkos skaidrumo didinimo, tuo pačiu sieks ir ateityje maksimaliai išnaudoti Kauno HE ir Kruonio HAE teikiamas galimybes konkuruoti pagaminamos elektros energijos kaina.

 


2 pav. LESTO grupė šiemet sausį-kovą uždirbo 139,7 mln. Lt pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – tai 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. EBITDA marža palyginamuoju laiku padidėjo 3,64 proc. punkto iki 22,85 procento.
LESTO įmonių grupės pajamos 2014 m. sausį-kovą siekė 611,4 mln. Lt ir buvo 5,5 proc. mažesnės nei 2013 m. tuo pat metu. Pajamos sumenko dėl mažesnių nei pernai elektros energijos tarifų vartotojams. Pagrindinis pajamų šaltinis - elektros energijos persiuntimas, iš šios veiklos bendrovė gavo 68 proc. pajamų.
Pirmąjį ketvirtį LESTO grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė 40,2 mln. Lt – tai beveik tris kartus daugiau nei 2013 m. sausį-kovą, kai jis siekė 14,4 mln. Lt. Reikšmingą rezultatų pagerėjimą nulėmė 13,5 proc. sumažėjusios elektros energijos pirkimo sąnaudos ir efektyvesnė veikla. Elektros energijos pirkimo sąnaudos mažėjo, nes dalį elektros energijos LESTO pirko biržoje, siekdama geriausios įsigijimo kainos.
„Pirmojo ketvirčio rezultatai įrodo, jog LESTO eina teisinga kryptimi. Dėl nuosekliai didinamo veiklos efektyvumo ir sumažėjusių elektros energijos pirkimo sąnaudų pavyko pasiekti optimistiškai nuteikiančius rezultatus. Atsigaunantis šalies ūkis turės įtakos ir LESTO veiklos rezultatams – tikimės, jog šiemet išaugs elektros energijos skirstymo ir persiuntimo apimtys“, - teigia Aidas Ignatavičius, AB LESTO generalinis direktorius.
Persiųstos elektros energijos kiekis palyginamuoju laiku sumažėjo 0,2 proc. iki 2,2 mlrd. kWh. Pirmąjį ketvirtį 31 proc. LESTO persiunčiamos elektros energijos suvartojo gyventojai. Pramonės objektai ir paslaugų įstaigos suvartojo atitinkamai 27 proc. ir 12 proc. elektros energijos, kiti objektai – 30 procentų.
Per pirmąjį ketvirtį LESTO prijungė 3 951 vartotojų objektus – tai beveik ketvirtadalį daugiau nei pernai tuo pat metu. Naujai prijungtų objektų galia siekė 55 420 kW.
LESTO šiemet per tris mėnesius investicijoms skyrė 41,5 mln. Lt – tai 9,1 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laiku, kai jos siekė 38,1 mln. Lt.
„LESTO skiria daug dėmesio elektros tinklo plėtrai ir jo modernizavimui. Tai naudinga ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu, be to, tai tiesiogiai įtakoja elektros energijos tiekimo patikimumą ir kokybę, sudaro sąlygas elektros energiją vartoti racionaliau, taip pat prisideda prie bendrovės siekio gerinti aplinkosaugą“, - sako A. Ignatavičius.
Su stichinių reiškinių („force majeure“ ) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) 2014 m. sausį-kovą vienam vartotojui siekė 51,07 minutės, kai pernai tuo pat metu ji buvo 15,11 minutės. Šis rodiklis išaugo dėl nepalankių oro sąlygų pavasarį – 78,6 proc. skirstomųjų tinklų sudaro oro linijos, todėl elektros energijos tiekimo patikimumas tebėra labai priklausomas nuo oro sąlygų. Siekiant mažinti skirstomųjų tinklų pažeidžiamumą, reikalingos didesnės investicijos ir kabelių linijų dalies didinimas. Be stichinių reiškinių poveikio, SAIDI rodiklis keitėsi nežymiai ir per ketvirtį sudarė 15,77 min. (2013 m. I ketv. – 12,12 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) 2014 m. per minėtą laikotarpį siekė 0,33 karto, kai pernai jis buvo 0,19 karto.

 


3 pav. 2014 metų 3 mėnesių AB „Invalda LT“ įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda LT“ akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 2,7 mln. litų (0,8 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė 0,5 mln. litų (0,1 mln. eurų);
- visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 2,7 mln. litų (0,8 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė 1,4 mln. litų (0,4 mln. eurų).
Pačios AB „Invalda LT“ 2014 m. 3 mėnesių pelnas sudaro 1 mln. litų (0,3 mln. eurų), 2013 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė patyrė 0,4 mln. litų nuostolių (0,12 mln. eurų).
Papildoma informacija:
Viena didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda LT“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 2,7 mln. litų (0,8 mln. eurų) konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio akcininkams, arba 5,3 karto daugiau nei tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu (515 tūkst. litų (149 tūkst. eurų)).
„Pirmąjį ketvirtį koncentravomės ties darbais, susijusiais su „Invaldos LT“ veiklos modelio pertvarkymu ir perėjimu prie klasikinės turto valdymo modelio struktūros, tačiau didžioji dalis verslų pademonstravo gerus rezultatus“, - sakė „Invaldos LT“ prezidentas Darius Šulnis.
Svarbūs įvykiai bei sandoriai
Balandžio pabaigoje užbaigtas „Invaldos LT“ atskyrimas – veiklą pradėjo naujos bendrovės, kurios savo esme bus panašios į fondus - „INVL Baltic Farmland“, „INVL Baltic Real Estate“ bei „INVL Technology“. Visų trijų naujų įmonių akcijos nuo birželio 4 dienos bus kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje.
„Invalda LT“ gegužės 28 d. užbaigė sandorius su AB „Invalda privatus kapitalas” ir pardavė 45,4 proc. AB „Vilniaus baldai“ akcijų bei iki 36,9 proc. padidino savo dalį vienoje didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio verslo įmonių „Litagra“.
Už „Vilniaus baldų“ akcijas kartu su įmonės išmokėtais dividendais gauta 80,198 mln. litų (23,227 mln. eurų), iš kurių 24,124 mln. litų (6,987 mln. eurų) skirta įsigyti 45,45 proc. „Cedus Invest” akcijų. Po šio sandorio „Invalda LT“ padidino „Cedus Invest“ akcijų dalį iki 100 proc. bei perėmė šiai įmonei suteiktas paskolas. „Cedus Invest“ valdo 36,9 proc. „Litagros” akcijų.
Žemės ūkio sektorius
Žemės ūkio sektoriuje „Invalda LT“ yra investavusi į „Litagrą“ ir pirmąjį ketvirtį valdė 20,1 proc. akcijų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, „Litagros“ pajamos sumažėjo 7,3 proc. iki 67 mln. litų (19,4 mln. eurų), pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 27 proc. iki 2,7 mln. litų (0,8 mln. eurų), patirta 0,3 mln. litų (0,1 mln. eurų) nuostolių (2013 metų sausį-kovą uždirbta 0,8 mln. litų (0,23 mln. eurų) grynojo pelno).
“Žemės ūkio sektoriaus rezultatas prastesnis nei pernai dėl šaltos žiemos, be to šis verslas pagrindinį savo pelną uždirba trečiąjį ketvirtį“, - sakė D. Šulnis.
„Invaldai LT“ žemės ūkio sektorius atnešė 162 tūkst. litų (46,9 tūkst. eurų) nuostolių.
Pastatų priežiūros sektorius
Pastatų priežiūros sektoriuje „Invalda LT“ valdo bendroves „Inservis”, „Priemiestis” ir “Jurita” bei „Naujosios Vilnios turgavietę“.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Inservis” grupės įmonės padidino pajamas 41 proc. iki 4,5 mln. litų (1,3 mln. eurų), EBITDA siekia 0,7 mln. litų (0,2 mln. eurų), bei uždirbo 405 tūkst. litų (117 tūkst. eurų) grynojo pelno (pernai patirta 184 tūkst. litų (53,3 tūkst. eurų) nuostolių).
„Esame patenkinti gerėjančiais „Inservis“ grupės rezultatais bei įmonės augimu. Akivaizdu, kad praėjusiais metais atliktos pertvarkos davė rezultatų“, - sakė D. Šulnis.
Sektoriai, perduoti naujoms įmonėms
Žemės ūkio paskirties žemes valdančios įmonės bei joms suteiktos paskolos balandžio pabaigoje buvo perduotos bendrovei „INVL Baltic Farmland“, informacijos technologijų sektoriaus investicija – 80 proc. BAIP grupės akcijų – „INVL Technology“, o „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ bei kitos įmonės – „INVL Baltic Real Estate“. Naujos įmonės prieš listingavimą biržoje paskelbs atskirus savo veiklos pristatymus.
Naujieną lydėjo didelis akcijos kainos šuolis. Tačiau jis padarytas vienu sandoriu su trimis akcijomis.

 


4 pav. Per 2014 m. I ketvirtį AB „Gubernija“ patyrė neaudituotą 949,9 tūkst. litų (275,1 tūkst. EUR) nuostolį. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu bendrovė patyrė 816,2 tūkst. litų (236,4 tūkst. EUR) nuostolį. Nuostolis patirtas dėl pokyčių vietinėje rinkoje po 2013 m. įvesto alkoholio kontrolės įstatyme numatyto apribojimo išpilstymo tarai ir alaus stiprumui.

 


5 pav. AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) grupė per tris šių metų mėnesius neaudituotais duomenimis uždirbo 60,8 mln. litų (17,6 mln. EUR) pajamų – tai yra 5,4 proc. mažiau nei pernai. Pirmą 2014 metų ketvirtį PST įmonių grupės nuostolis prieš apmokestinimą buvo 0,589 mln.Lt (0,171 mln. EUR). Grupės nuostoliui įtakojo 4,5 mln. litų Rusijos rublio kurso kritimas.
PST įmonė gavo 40,2 mln.Lt (11,643 mln. EUR) pajamų ir uždirbo 0,940 mln. litų (0,272 mln. EUR) pelną prieš mokesčius.

 


6 pav. AB “Žemaitijos pienas“ neaudituotos konsoliduotos 2014 m. pirmo ketvirčio pardavimo pajamos - 149,2 mln.Lt ( 43,21 mln.EUR), palyginus su 2013 m. pirmu ketvirčiu pardavimai padidėjo 21,5 % .
Preliminarus konsoliduotas neaudituotas AB “Žemaitijos pienas“ grupės rezultatas už 2014 metų 3 mėnesius yra 2,2 mln. litų (0,64 mln. EUR ) grynojo pelno.
Pozicijoje formuojasi palaikymas ties 0.724.

 


7 pav. 2014 m. sausio–kovo mėn. „Litgrid“ grupės pajamos buvo 110,7 mln. litų, arba 15 proc. mažesnės nei per 2013 m. pirmuosius tris mėnesius. Pajamų sumažėjimą sąlygojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 9 proc. mažesnis elektros perdavimo ir 55 proc. mažesnis sisteminių paslaugų tarifai.
Vykdant elektros perdavimo sistemos operatoriaus funkciją, „Litgrid“ per 2014 m. tris mėnesius aukštos įtampos elektros įrenginiais šalies poreikiams perdavė 2,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Trumpesnis žiemos sezonas lėmė mažesnius elektros poreikius ir mažesnį perduotos elektros kiekį, 2014-ųjų sausio–kovo mėnesiais perduota 3,5 proc. mažiau elektros nei per 2013 m. atitinkamą laikotarpį.
2014 m. pirmojo ketvirčio „Litgrid“ grupės pelnas prieš mokesčius buvo 3 mln. litų, 2013 m. atitinkamo laikotarpio pelnas prieš mokesčius siekė 23,5 mln. litų. Pelno sumažėjimą didžiąja dalimi lėmė sisteminių paslaugų teikimo segmento rezultatas.
Per 2014 m. tris mėnesius perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos siekė 19,1 mln. litų. Iš jų 45 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 55 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai. „Litgrid“ įgyvendina strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus – tarptautines elektros jungtis „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija), atsako už visavertę šalies elektros energetikos sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus ir bendrą Europos elektros rinką.

 


8 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2014 m. sausio–kovo mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 2,6 procentais. 2014 m. sausio–kovo mėn. pardavimo pajamos sudarė 14 318 tūkst. Lt (4 147 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–kovo mėn. 13 957 tūkst. Lt (4 042 tūkst. EUR).
Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos padidėjo 31,1 procentais arba 2 999 tūkst. Lt (869 tūkst. EUR) per 2014 m. sausio–kovo mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos į Europos Sąjungos šalis padidėjo 20,6 procentais, į trečiąsias šalis padidėjo 4,6 kartus per 2014 m. sausio–kovo mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
2014 m. sausio–kovo mėn. pelnas iki mokesčių siekė 357 tūkst. Lt (103 tūkst. EUR), 2013 m. atitinkamu laikotarpiu pelnas iki mokesčių sudarė 201 tūkst. Lt (58 tūkst. EUR).
2014 m. sausio–kovo mėn. EBITDA siekė 1 281 tūkst. Lt (371 tūkst. EUR), 2013 m. sausio–kovo mėn. EBITDA sudarė 1 238 tūkst. Lt (359 tūkst. EUR).

 


9 pav. AB „Snaigė“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 33,6 mln. Lt. apyvartą (neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis) t.y. 18 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pasak AB „Snaigė“ generalinio direktoriaus G. Čeikos, bendrovei pavyko išlaikyti pardavimų augimą, nepaisant ženkliai sumažėjusio eksporto į Ukrainą. „Ukraina mus yra labai svarbi, tai viena didžiausių mūsų rinkų, sumažėję pardavimai į šią šalį mums gana skaudūs, todėl labai džiaugiuosi, kad pirmąjį ketvirtį praradimus Ukrainoje mums pavyko ne tik kompensuoti pardavimais kitose rinkose, bet ir stabiliai augti,“ - teigė G. Čeika. „Daug metų dirbame su daugiau nei 30 šalių, esame įpratę balansuoti tarp rizikingų, bet pelningų rytų ir stabilių bei mažiau pelningų vakarų. Ši strategija iki šiol puikiai pasiteisino, tai puikiai įrodo ir pirmo ketvirčio bendrovės rezultatai.“
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais bendrovė ženkliai daugiau pardavė savo produkcijos į Prancūziją (136 proc.), Vokietiją (40 proc.), Vidurinės Azijos šalis (51 proc.). Didelį svorį (13 proc.) AB „Snaigė“ pardavimų portfelyje sudarė Lenkija, kur bendrovė parduoda savo produkciją stambiam buitinės technikos gamintojui „Amica“. Ženkliai, beveik 4 kartus, bendrovės pardavimai augo Lietuvoje, nors tai maža rinka, tačiau augimas joje itin malonus, džiugu, kad vietinio gamintojo produkciją, parduodamą visame pasaulyje vertina ir tėvynainiai.
Pirmo ketvirčio nekonsoliduota neaudituota EBITDA siekė 1,1mln. Lt. , t.y. 9 kartus didesnė nei praeitais metais per tą patį laikotarpį.

 


10 pav. AB "Grigiškės" gavo Rosemount Holdings LLC pranešimą apie balsavimo teisių netekimą ir Akitta Investment Limited pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą. Deklaruojama peržengimo riba - 5 proc., ribos peržengimo priežastis - vertybinių popierių pirkimas-pardavimas.
Pozicijoje suveikė pirkimo signalas.

 


11 pav. „City Service“ skelbia neaudituotą 2014 metų trijų mėnesių tarpinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę, parengtą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
„City Service“ grupės tęstinės veiklos konsoliduotos pajamos per tris šių metų mėnesius sudarė 180,2 mln. litų. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 20 proc. 2013-aisiais per pirmus tris mėnesius „City Service“ tęstinės veiklos pajamos sudarė 150,8 mln. litų.
Laikotarpio tęstinės veiklos grynasis pelnas sudarė 7,9 mln. litų ir augo 20 proc., lyginant su 2013 metais, kai trijų mėnesių tęstinės veiklos pelnas siekė 6,6 mln. litų. Laikotarpio tęstinės veiklos EBITDA sudarė 14,4 mln. litų, 15 proc. daugiau palyginus su 12,5 mln. litų tęstinės veiklos rezultatu 2013 metais.
Savaitinis pirkimo signalas @1.82.

 


12 pav. AB „Utenos trikotažas“ grupė per 2014 m. I ketvirtį uždirbo 0,6 mln. Lt (0,2 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. tą patį laikotarpį patirta 0,8 mln. Lt (0,2 mln. EUR) veiklos nuostolio. AB „Utenos trikotažas“ per 2014 m. I ketvirtį uždirbo 0,2 mln. Lt (0,1 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. buvo patirta 1,2 mln. Lt (0,4 mln. EUR) veiklos nuostolio.
,,Gerus rezultatus lėmė nuosekliai vykdyta bendrovės veiklos strategija, orientuota į inovatyvių medžiagų kūrimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Peržiūrėjus veiklos prioritetus, dalies klientų ir užsakymų pirmąjį ketvirtį buvo atsisakyta. Tai leido grupei fokusuotis į strategiškai svarbius, pelningesnius, inovatyvių, pažangių medžiagų užsakymus generuojančius klientus. Siekiame, kad ir ateityje toliau pavyktų didinti veiklos pelną“,- komentavo „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Gintautas Bareika.
Finansinėje veikloje apskaitytas Ukrainos valiutos kurso (UAH) nuvertėjimo nuostolis dėl politinės situacijos Ukrainoje iš esmės neturėjo įtakos nei grupės, nei bendrovės pinigų srautams, tačiau per 2014 metų I ketvirtį konsoliduotus grupės rezultatus pablogino 5,6 mln. Lt (1,6 mln. EUR), kai tuo tarpu 2013 m. analogišku laikotarpiu Ukrainos valiutos kurso (UAH) pokytis buvo teigiamas ir lygus 0,4 mln. Lt (0,1 mln. EUR).
Tai lėmė, jog per 2014 metų I ketvirtį AB ,,Utenos trikotažas“ grupė patyrė 5,6 mln. Lt (1,6 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių, kai per 2013 metų I ketvirtį patirta 1,0 mln. Lt (0,3 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių. Per 2014 m. I ketvirtį AB ,,Utenos trikotažas“ patyrė 0,4 mln. Lt (0,1 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių, kai per 2013 metų I ketvirtį patirta 1,8 mln. Lt (0,5 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių.

 


13 pav. Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB “Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per pirmus tris 2014 m. mėnesius buvo 227,4 mln. litų (65,9 mln. EUR), arba 22% didesnės nei prieš metus (2013 m. trijų mėnesių pardavimų pajamos siekė 186,4 mln. litų, arba 54,0 mln. EUR). Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 30%, o vietos rinkoje augimas sudarė 12%.
Bendrovės pirmųjų trijų mėnesių EBITDA sudarė 10,9 mln. litų (3,2 mln. EUR) ir buvo 29,3% mažesnis lyginant su 2013 metais, kai EBITDA siekė 15,4 mln. litų (4,5 mln. EUR).
Per 2014 m. pirmus tris mėnesius bendrovė uždirbo 2,4 mln. litų (0,7 mln. EUR) grynojo pelno arba 65% mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Per 2013 m. pirmus tris mėn. buvo uždirbta 6,9 mln. litų (2,0 mln. EUR) grynojo pelno.

 


14 pav. AB Agrowill Group įmonių grupės 2014 m. trijų mėnesių pajamos buvo 12,136 mln. litų (3,515 mln. eurų) ir, palyginti su 2013 m. pirmo ketvirčio mėnesių pajamomis – 10,017 mln. litų (2,901 mln. eurų), išaugo 21 procentu.
2014 m. trijų mėnesių EBITDA buvo 4,494 mln. litų (0,703 mln. eurų) ir, palyginti su 2013 m. trijų mėnesių EBITDA – 2,427 mln. litų (0,703 mln. eurų), padidėjo 85 procentais.
2014 m. pirmųjų trijų mėnesių grynasis pelnas sudarė 1,031 mln. litų (0,299 mln. eurų). 2013 m. to paties laikotarpio grynasis nuostolis siekė 2,489 mln. litų (0,721 mln. eurų).
Bendrasis AB Agrowill Group įmonių grupės pelningumas išaugo 11 procentų lyginant su 2013 m. pirmuoju ketvirčiu daugiausiai dėl aukštesnio pieno pardavimų pelningumo, pasiekto dėka sistemingos karvių bandos plėtros bei didesnių pieno kainų. Be to, per 2014 m. pirmąjį ketvirtį Grupės bendrovės pardavė dalį investicinio turto ir taip patyrė 1,057 mln. litų (0,306 mln. eurų) pelno. Tai lėmė EBITDA augimą 85 procentais.
AB Agrowill Group, UAB Baltic Champs ir UAB eTime invest susijungimo sandorio efektas bus įtrauktas į įmonių grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę nuo 2014 m. balandžio 1 dienos.

 


15 pav. Olympic Entertainment Group pozicijoje pirkimo signalas suveikė su trenksmu.

 


16 pav. Taip atrodo 122.58% kilimas Dvarčionių keramikos pozicijoje.

 


17 pav. Savaitinis Aprangos pildymosi signalas @2.71.

 

Apžvalgą parengė: Nojus.
 

Taip pat skaitykite

Vakar dienos JAV akcijų biržos sesija privertė sunerimti

Kokiomis nuotaikomis rinkos gyvens šią savaitę?

Kodėl dabar krenta aukso kaina?

Eilinė prognozė – rimtos korekcijos sulauksime jau greitai. Ar išsipildys?

2017-03-22 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-20 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-08 | Spekuliantai.lt apžvalgos 2017-03-06 | Spekuliantai.lt apžvalgos

Komentarai



Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital