Krizės anatomija paprastai
spekuliantai.lt
|
2008-09-30
|
Rinkos aktualijos | perskaitė: 2356
Krizės anatomija paprastai
Teko girdėti, kad jei Paulson‘o planas nebus priimtas, tai turėsim dar didesnę krizę. Taip kalbėjo ne bobutė troleibuse, o finansų rinkų atstovai. Vad
Teko girdėti, kad jei Paulson‘o planas nebus priimtas, tai turėsim dar didesnę krizę. Taip kalbėjo ne bobutė troleibuse, o finansų rinkų atstovai. Vadinasi, mokesčių mokėtojų pinigų nepanaudojimas prives pasaulį prie bedugnės krašto???
Kodėl? O gi todėl, kad namai dar labiau atpigs! Todėl „finansų rinkų atstovai“ ir suinteresuoti gauti mokesčių mokėtojų pinigų.
Bet jei namai atpigs, tai lyg ir gerai: atsiras daugiau norinčių juos pirkti. Tarsi logiška... Bet „finansų rinkų atstovai“ mus gąsdina, kad vartotojai neturės pinigų net ir pigesniems namams įsigyti. Nu tai tarsi jie anksčiau turėjo tų pinigų namams pirkti??? Ir dar brangesniems... Ne! Irgi neturėjo! Bet gi „pirko“. Tiksliau, pinigais buvo viso labo parašas po kredito sutartimi.
Ar gi dėl to, kad bankai perėmė namų nuosavybę iš nemokių savininkų, milijonai amerikirčių dabar gyvena po tiltais? Ne! Vietoj palūkanų mokės činšą. Ar tai nors kiek sumažins jų vartojimą? Ne! Nuo krizės kenčia vystytojai ir statybininkai – mažiaus statoma. Tačiau ūkininkai, vartojimo sektoriaus verslininkai, naftininkai, IT specialistai dar per daug nesiskundžia. Jų gelbėti dar tikrai nereikia… Akademiniu požiūriu, tikroje rinkoje natūrali vartotojų paklausos alokacija juda realių prekių ir paslaugų link, o ne „finansinių produktų“ link.
Tuo tarpu Paulson‘o plano šalininkams ir priešininkams tokios „detalės“ nerūpi. Jiems rūpi kas uždės leteną ant iš mokesčių mokėtojų atimtų pinigų. Tarsi nieko įpatingo. Valstybė turi padėti finansų rinkoms. O kas ta „valstybė“? Šiuo atveju „valstybė“- tai ne kas kita, kaip valstybės tarnautojas. Tada gaunasi, kad valdininkai turi padėti finansų rinkoms.
Sąmojo esmė ta, kad valstybės tarnautojai puikiai sutaria su „finansų rinkomis“, nes čia irgi tarnautojai, tik korporatyviniai. Skirtumas tik tas, kad valstybės tarnautojai disponuoja rinkėjų, o korporacijų tarnautojai – akcininkų pinigais. O panašumų yra kur kas daugiau. Pirma, ir tie, ir tie, disponuoja ne savo pinigais. Antra, šiais laikais akcininkai dažniausiai būna tokie pat anonimiški, kaip ir mokesčių mokėtojai. Trečia, atleisti korporacijos tarnautoją taip pat sunku, kaip ir mokesčių mokėtojui atleisti valstybės tarnautoją. Ketvirta, vieni „kabina makaronus“ mokesčių mokėtojams-rinkėjams, kiti – akcininkams. Instrumentai tik skiriasi. Valstybės tarnautojas mokesčių mokėtojo pinigų gali pasiųsti policininką. O korporacijos tarnautojas turi geriau dirbti, kad akcininkai patys atvertų pinigines. Ir kai prieinamas liepto galas – subprime kreditų formulė išsisemia – ką reikia daryti? O gi eiti pas savo kolegą valdininką ir paprašyti jų, kad kad išsiųstų policininką mokesčių mokėtojų pinigams.
Bet valdininkai turi už tai imti atsakomybę. To dar nėra buvę, kad valdininkai mokesčių mokėtojų pinigus imtų va taip ir atiduotų „finansų rinkoms“.
Vakar Senatas ir Atstovų rūmai atmetė kruopščiai ruoštą „The Bill“. „Finansų rinkos“ į tai sureagavo vienu ir didžiausių istorijoje kritimu. DJIA vienu momentu nukrito 748 punktų, vėliau kritimas stabilizavosi iki minus 610 punktų. Tiek Paulson‘as, tiek Bush‘as išreiškė nepasitenkinimą tokiu sprendimu. Atomazgos – reikia tikėtis, kad atomazgos – tikimasi sulaukti šią savaitę.
Eilinį kartą G.Soros‘as perspėja, kad negalima suteikti laisvų rankų Paulson‘ui.
Taigi, atidžiai stebėsim, kas čia vyksta, ir kuo visa tai pasibaigs.
Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą.