Komentarai 4 Siųsti draugui Spausdinti Vertinimas Neįvertintas

Seminaro "ekonomikos ciklai" apžvalga

nepermatomas | 2008-05-12 | Rinkos aktualijos | perskaitė: 4531
Seminaro "ekonomikos ciklai" apžvalga Ekonomikos ciklai. Kur mes esame šiandien. Seminaras, kurį 2008 balandžio 26d. rengė asociacija „Spekuliantai“ ir „mk centras“ buvo skirtas šiuo

Ekonomikos ciklai. Kur mes esame šiandien.
Seminaras, kurį 2008 balandžio 26d. rengė asociacija „Spekuliantai“ ir „mk centras“ buvo skirtas šiuo metu labai aktualiai temai. Seminaro struktūra ir dalyvaujantys pranešėjai leido tikėtis 3 skirtingų požiūrių į ekonomikos ciklus, 3 skirtingų dabartinės situacijos vertinimų bei ateities įžvalgų. Tai be jokios abejonės intrigavo, nes vienpusių analizių, komentarų ir kitokio panašaus gėrio, kai aiškiai matomos kyšančios interesų ausys, vertė kelia labai daug abejonių.
Analitikas Aurelijus Burda iš Orion securities vos tik pradėjęs seminarą suskubo apibrėžti savo poziciją – analitikai analizuoja, o neinvestuoja (jiems tai draudžiama), tokiu būdu išvengdami galimo interesų konflikto. Taigi galėjome tikėtis nešališko požiūrio. Panašu, kad tokį ir gavom.
Aurelijus Burda pradėjo apžvelgdamas ir lygindamas istorinius skirtingų akcijų rinkų grafikus, kuriuose akivaizdžiai galima įžvelgti cikliškumą. Tiek Europos, tiek JAV, gal kiek mažiau Japonijos indeksai istoriškai judėjo panašiais ciklais, reaguodami (atitinkamai pagal įvykio svarbumą kiekvienai rinkai) į tuos pačius pasaulinės ekonomikos sukrėtimus. Tai dar kartą įrodo, kad geografinė diversifikacija šiais globalizacijos laikais vis labiau praranda prasmę. Akcijų indeksų cikliškumus įžvelgti nesunku, tačiau ciklai nebūna vienodi, todėl tiksliai įvardinti kas bus ateityje, kokioje ciklo fazėje mes esame dabar - neįmanoma, galima tik bandyti suprasti šių svyravimų priežastis ir pasidaryti šiokias tokias išvadas. Aurelijus Burda fundamentalias akcijų rinkų svyravimo priežastis siejo su ekonomikos svyravimais, konkrečiai su BVP ir Infliacijos svyravimais – istoriškai pastebima gana aiški tiesioginė akcijų indeksų dinamikos koreliacija su BVP ir atvirkštinė koreliacija su Infliacija. Tai makro rodikliai, kurie atspindi ekonomikos ciklo, o kartu ir akcijų rinkų judėjimą taip, kaip atspindi ir ekonomikos būklę ir rinkos dalyvių lūkesčius. Esant mažėjančiai infliacijai, kapitalo kaštai mažėja, auga investicijos į verslą, taigi auga ir BVP, formuojasi geri lūkesčiai taigi įmonės vertinamos brangiai. Taip pat atvirkščiai, didėjant infliacijai, auga kapitalo kaštai, mažėja investicijos bei ateities lūkesčiai, mažėja ir BVP, krenta akcijų kainos. Pažiūrėjus į įmonių vertinimo metodiką, kad ir Diskontuotų srautų metodo dedamųjų – ateities pinigų srautų augimo ir rizikos premijos (ateities lūkesčiai), bei diskonto normos (kapitalo kaštai, rizikos premija) pokyčiai labai smarkiai įtakoja įmonių vertinimus. Net nedidelis diskonto normos ar augimo prognozių kitimas daro labai didelį poveikį įmonės akcijos vertinimui, todėl nesunku suprasti ir makro rodiklių koreliaciją su akcijų rinkomis.
Taigi makro duomenys padeda susigaudyti ekonomikos, o taip pat ir akcijų rinkos cikliškumuose, tačiau tai nėra universalus matas. Akcijų rinkos svyruoja gerokai labiau nei ekonomika, bet to, akcijų rinkos dažniausiai ekonomikos pokyčius įvertina gerokai anksčiau. Realiai makro duomenis rinkos gauna laikotarpiui pasibaigus (už kažkokį ataskaitinį laikotarpį) - tai yra praeities rodikliai. Tačiau akcijų rinkos stengiasi įžvelgti ateitį ir vertina būsimus – prognozuojamus rodiklius. Kiek prognozės gali būti tikslios – subjektyvus kiekvieno vertinimas.
Bendrai akcijų rinka taip pat nėra vienalytė. Skirtingi sektoriai skirtingai cikliškai seka ekonomikos ciklus. Vieni sektoriai „bėga“ toliau, kiti ne taip toli priekyje ekonomikos ciklo. Pagal analizuotą grafiką „pirmieji“ bėga finansų ir transporto sektoriai, vėliau technologijos, energetika, medžiagos, dar vėliau sveikatos apsauga bei neciklinės vartojimo prekės ir pan.
Žinoma, objektyvios priežastys yra tik viena medalio pusė. Didelę svyravimų dalį nulemia veiksniai, kurie negali būti prognozuojami ar iš anksto numatomi. Tai sudaro emocinę akcijų kainos pusę. Tokie veiksniai gali būti svarbių asmenų pranešimai, pasaulio politiniai įvykiai ir panašūs emocijas ir investuotojų lūkesčius keičiantys veiksniai. Prie lūkesčių įtakotų svyravimų galima priskirti vadinamųjų burbulų susidarymą. Orion analitikas pateikė įdomių pavyzdžių apie praeities skirtingų sektorių burbulų susidarymus ir jų priežastis. Šie sektoriai išsiskiria iš bendro ekonomikos ciklo tam tikru laikotarpiu. Toks nesenai buvo visiem gerai žinomas .com burbulas. Šiuo metu istoriškai žiūrint galima manyti kad finansų sektorius buvo jei ne burbule, tai bent ant nemažos bangos (visgi, pasak analitiko, didžiosios daugumos bankų fundamentikai (reiktų atskirti investicinius bankus ir „įprastinius“ bankus) pastaroji kredito krizė neturėjo didelės įtakos). Žinoma, čia reiktų vertinti atskirų regionų bankus ir net atskirus bankus individualiai (žiūrint į priklausomybę nuo CDO ir pan.), tačiau bendrai sektorius patyrė didelį smūgį ir buvęs pakilimas dabar virto į geroką nuosmukį. Visiem ,žinoma, įdomu kokie galimi sekantys burbulai. Aurelijus Burda linkęs išskirti energetikos sektorių (naftos sektoriaus pakilimas akivaizdžiai stebimas dabar), o ateities sektoriumi vadina atsinaujinančią energetiką, o ypač, saulės energetiką. Pasak jo, visi požymiai rodo, kad tai labai perspektyvus sektorius, ir ateityje jis galėtų būti vienas iš „burbulų“.
Kur esame šiandien ir ko tikėtis? Klausimas vertas ... (įsivardinkit sumą pagal savo godumą). Tačiau bendrai, analitiko nuomone mes jau dabar esame kažkur netoli dugno. „Soft landing“ scenarijus Aurelijui yra labiausiai panašus į tiesą šiandien, taigi akcijų rinkos jau yra nukritusios tiek, kad galime tikėtis bent stabilizavimosi, o gal net augimo. Akcijų kainos (žinoma ne visos) jau yra vertinamos netoli istorinių žemumų (pvz. p/e įmonių vertinimas dabar mažiausias nuo 1996m.tiek Europoje tiek JAV), todėl kainos jau yra patrauklios, ypač tų sektorių, kurie pirmieji žengia verslo ciklu.

Antrasis pranešėjas buvo Sampo banko Investavimo ir Taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas. Pradėjęs nuo pasakojimo apie save ir garbingose Europos šalyse įgytą išsilavinimą pranešėjas tęsė apie rinkų nenuspėjamumą ir investavimo (jokiu būdu ne spekuliavimo!) filosofiją. Su mintim, kad ateities nuspėti neįmanoma, o ciklų vertinimas ir yra aliuzija į tai, Darius toliau dėstė vadovėlines statistines portfelio teorijos tiesas. Gal kam ir buvo įdomu, tačiau mano nuomone pranešėjas smarkiai nepataikė nei į seminaro auditoriją (spekuliantai, manau visą tą teoriją ne kartą girdėję), nei į seminaro temą (ekonomikos ciklai – apie juos nekalbėta nieko).

Trečiasis seminaro pranešimas buvo kaip ir tikėtasi, kitokio požiūrio išdėstymas. Tinklapio lankytojų gerai žinomo spekulianto Ashaman nuomonė apie ekonominius ciklus labiausiai buvo grindžiama JAV ekonomikos analize, o ekonomikos ciklo dabartinis nuosmukis vadinamas krize. Ekonomikos ciklų priežastis Ashaman išskyrė į dvi dalis – psichologija (svyruojanti nuo baimes iki gobšumo abiejuose ciklo galuose) ir CB veiksmai, kai palūkanų normų keitimu stabdoma arba skatinama ekonomika. Tai iš esmės atitinka seminaro pradžioje kalbėjusio analitiko mintis ir apibrėžia normalų ekonomikos ciklą. Visgi, įdomioji Ashaman pranešimo dalis buvo ta, kad jis dabartinę situaciją analizavo ne kaip normalų ekonomikos ciklą, bet kaip iškreiptą. Jei CB (konkrečiai nagrinėtas FED ir JAV ekonomikos ciklai) palūkanų mažinimo ir didinimo ciklai vyksta ne iki prieš tai buvusio maksimalaus ar minimalaus lygio, bet iki žemesnio nei buvę pikai, neleidžiama ekonomikai susibalansuoti ir skatinamas perteklinis skolinimasis bei vykdoma nuolatinė pinigų infliacija. Taip pasak Ashaman yra šiuo metu Amerikoje – neregėto masto įsiskolinimas ir jis vis skatinamas nuolat vis iki mažesnio lygio mažinamos palūkanų normos. Didesnė vertė skolintai s pinigais jau nėra sukuriama, sukuriama tik didesnė infliacija. Pagal pateiktus duomenis, 1USD prieš 40 metų sukurdavo apie 1USD BVP padidėjimą. Dabar šis padidėjimas sumažėjo iki 0,2 USD. Taigi didesnis skolinimasis duoda gerokai mažesnę naudą, taigi akivaizdu, kad palūkanų mažinimas tampa vis mažesniu svertu paveikti ekonomiką. Juo labiau, kad mažinti iki dar žemesnio lygio sekančio mažinimo metu nelabai ir įmanoma (nuo 1980m palūkanų normos cikliškai buvo mažinamos nuo 18% lygio). Taigi pasak Ashaman, tikėtinas variantas, kad galime sulaukti ne normalaus infliacinio ekonomikos ciklo nusileidimo, o defliacinės krizės.
Kas iki to privedė? Ashaman teigimu nuolatinis skolinimosi didėjimas, tuo pačiu pinigų (nepadengtų realiu turtu) masės didinimas, kas realiai didina infliaciją. Oficialių duomenų neatitikimas realiems iškreipia ekonomikos vaizdą ir yra sudaromas nuolatinio augimo įspūdis, kai tuo tarpu paskaičiavus, kad ir to paties DOW indekso kainą denominuotą auksu matoma didžiulė korekcija. Krizė ir JAV ekonomikos griūtis pasak pranešėjo jau praktiškai neišvengiama atsižvelgiant į didžiulį JAV įsiskolinimą, kai vien skolos aptarnavimui reikia milžiniškų lėšų. Vis dėlto man šitoje analizės dalyje trūko vieno skaičiaus, kuris tikėtina galėtų pakoreguoti bendrą vaizdą – tai bendros JAV užsienio investicijos.
Ekonomikos ciklus Ashaman galiausiai susiejo su Elioto bangų teorija ir jų pagalba bandė praktiškai pasižiūrėti, kaip galėtų išsispręsti dabartinė situacija pasaulinėse rinkose (ne JAV, nes ten jau krizė neišvengiama ). Žiūrint šiuo kampu, VVPB turėtų sulaukti atšokimo šiais metais, tačiau bendra tendencija iki rimto krypties apsivertimo dar išlieka neigiama.

Sekantis rengiamas seminaras apie žaliavas ir žaliavų rinkas. Plačiau čia

Taip pat skaitykite

Paslaugos, padedančios efektyviau valdyti verslą

Paskolos ir jų tipai. Ką verta žinoti kiekvienam?

Ar euforija kapitalo rinkose reiškia tvarų augimą?

ECB posėdžio belaukiant: ar galimas netikėtas sprendimas?

2018-01-09 | Rinkos aktualijos 2017-05-12 | Rinkos aktualijos 2016-11-28 | Rinkos aktualijos 2016-09-08 | Rinkos aktualijos

Komentarai



kriuksis
kriuksis

61 komentarai

2008 05 11 14:53     #3362
Aciu!
2008 05 11 15:28     #3363
Puikus straipsnis!
2008 05 13 15:32     #3368
nepermatomas gerai pasistengė, pasijaučiau lyg pabuvojęs seminare
2008 06 07 15:49     #3499
(..saulės energetiką. Pasak jo, visi požymiai rodo, kad tai labai perspektyvus sektorius, ir ateityje jis galėtų būti vienas iš „burbulų“). O kaip i sita ateities burbula investuot gal zinot?

Ekonominis kalendorius

Prekybos statistika realiu laiku

Techninės analizės įrankis

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2018 Tipro Group UAB