Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
|
|
Parašė: 2007-02-15 20:51:30
1 lito užtenka padengti bet kokio kiekio prekių ir kitų vienetų
vertinę masę
Bet kokia tada yra vertė to 1 lito.Praktiškai
pinigai žmogaus išrasti, tam, kad palengvintu mainus tarp
besimainančių pusių. Tam, kad įvyktų mainai reikalingos
vertės.
O dabar grįžkime prie puodų. Jei turėjom vieną puodą ir 1 litą ir
pagaminome antrą puodą, tai nereiškia, kad reikia pagaminti ir dar
litą, tik prie sąlygos, jei aš tuo puodo neįkeisiu pinigų
skolintojui, kad gaučiau 80 centų už kuriuos pirksiu molio medžiagų
ir savo darbą, kad pagaminčiau trečią puodą. Kai aš parduosiu šį
puodą, aš gražinsiu pinigų skolintojui 0,80 lito plius palūkanas už
paskolą. Tokiu būdu atsiranda trečiasis elementas papildomi centai
(palūkanos) iš oro, kurie kaip oras ir lieka, jei jie
nematerealizuojasi per turtą. Vadinasi ir antras ir pirmas puodas
bus nepadengti pinigais iki to momento, kol neatsiras noro vystyti
mainų.
Ši mano interpretacija netinkama daugelio Afrikos valstybių, nes
ten negaminama pardavimui (arba mainams siauraja prasme), ten
didžiaja dalim ekonomika vystosi neišeidama iš natūralaus ūkio
rėmų.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-15 21:27:29
Daugelis mokslininkų Babilono ir kitų šio slėnio miestų
civilizaciją laiko seniausia iš visų, apie kurias esama tikslių
užrašų. Buvo įrodyta, jog tikrosios datos siekia 8000 metų senumo
praeities. Kiek atskleidžia užrašytoji istorija, jie buvo pirmieji
mechanikai, pirmieji astronomai, pirmieji matematikai, pirmieji
finansininkai ir pirmieji žmonės, turėję rašytinę kalbą.
Babilono šlovė truko ilgai. Per šimtmečius mus pasiekė jo kaip
turtingiausio miesto reputacija ir garsas apie pasakiškus
lobius.
Tačiau taip buvo ne visada. Babilono turtai buvo jo žmonių
išminties rezultatas. Pirmiausia jie turėjo išmokti kaip tapti
turtingais.
Kai didysis Karalius Sargonas grįžo į Babiloną sumušęs savo priešus
elamitus, jis atsidūrė keblioje padėtyje. Karališkas patarėjas
valdovui ją paaiškino taip:
- Po daugelio metų didžio mūsų tautos klestėjimo, kurį lėmė jūsų
didenybėss pastatyti puikūs drėkinimo kanalai bei didingos
šventyklos dievams, dabar, kai šie darbai baigti, žmonės, atrodo
neesugeba pragyventi.
Darbininkai neturi darbo. Pirkliams trūksta pirkėjų. Žemdirbiai
nesugeba parduoti derliaus. Žmonėms neužtenka aukso maistui
nusipirkti.
- Bet kur dingo visas tas auksas, kuri išleidome šiems didžiuliams
patobulinimams? - paklausė Karalius.
- Bijau, kad jis atsidūrė pas kelis labai turtingus miesto žmones,-
atsakė patarėjas. - Jis pratekėjo tarp daugelio mūsų žmonių pirštų
taip greitai, kaip ožkos pienas per koštuvą. Dabar, kai aukso
srautas liovėsi tekėjęs, daugelis mūsų žmonių neturi parodyti, ką
uždirbę.
[ši ištrauka iš George S. Clason knygos Turtingiausias Babilono
žmogus].
O dabar pamėginsiu panagrinėti mūsų suprantama kalba. Fiskaliniais
pirkimais įpūtus į lokalią rinką grynųjų pinigų, visi šie pinigai
per laiką atitenka pinigų skolintojams kaip palūkanos. Galiausiai
rinka užlūžta, nes rinka ima stagnuoti, nes rinkoje pradeda trūkti
grynųjų, kad galėtų normaliai vykti vertybių mainai. Tokiu būdu,
ūkis iš progresijos stumiasi į regresiją arba kaip aš vadinu į
naturalų ūkį. Naturaliame ūkyje išnyksta savoka privati nuosavybė,
nes visas turtas koncentruojamas vieno asmens rankose ir šis tampa
tiek religijos tiek ir valstybės vadovu. Nesant nuosavybės
instituto, galimybė žmogaus tobulėjimo labai sumenka. Anot Maslow,
žmogus juda tik varomas motyvatorių, ar gali motyvuoti
lozungai?
Pinigų masės putiklis: gebėjimas taupyti ir uždirbti palūkanas.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-16 08:58:34
Mano nuomone visą progresą užtikrina pinigų cirkuliavimas ir
likvidumas o ne kiekis. Galimi du baziniai variantai :
1. pinigų masė fiksuota - pinigai brangsta/pinga augant/mažėjant
prekių masei
2. pinigų masė nefiksuota - pinigai neaišku kaip elgiasi
priklausomai nuo prekių masės, tai turi būti valdoma.
Šiuo metu gyvenam 2-ame variante, realiai veiksmingas ir pirmas.
Tiesiog palūkanų variantas 2-o varianto atvejo kompensuotusi
paaugusia pinigų verte 1-ame variante. O realiai abiejų modelių
gyvybingumui užtektų pilno likvidumo ir cirkuliacijos mechanizmų.
valkatos meluoja geriausiai.
|
|
Parašė: 2007-02-16 11:18:33
2 siaipzvejys
Jūsų pateiktas istorinis pavyzdys apie bulionistų ir antibulionistų
ginčus tik patvirtina kad debatai apie popieriaus padengimą auksų
vyksta nuo pat sistemos sukurimo pradžios.
Tačiau norių atkreipti jūsų dėmesį į tai kaip pasikeitė (tiksliau
buvo pakeistas) žmonių (bandos) mentalitetas: ar dabar aplamai kam
nors rūpi ar jis/ji nuejus į banką galėtų pakeisti savo popierėlius
į auksą ir tuo labiau sužinoti ar bankas turi pakankamai aukso
atsargų popierėlių padėngimui? Ne. Dabar kalba eina apie vienų
popierėlių keitimą kitais. O auksas naudojamas tik kaip
spekuliacijų priemonė rinkoje.
Ar jums nekelia nuostabos kad praėjus vos 200 metų žmonės (tiek
kartų apgauti valstybių) vis dar nepraranda pasitikėjimo
popereliais. Aš čia įžvelgių propagandinį "staklių
Šeimininkų" brainwashing'ą.
Dabar šiek tiek apie pastovų pinigų masės didėjimą ir kodėl žmonija
pasirinko 2-ąjį Zoom minėta variantą (nefiksuota pinigų
masė).
Psichologiškai žmogus jaučiasi komfortiškiau kai jo veikla yra
vaisinga. Mes užprogramuoti siekti pastovaus augimo: iš pradžių mes
laukiame kol išaugime patys ir tapsime suaugusiais, vėliau laukiame
kol užaugs mūsų vaikai; kol užaugs dėrlius ir t.t. Analogiškai mes
norime kad užaugtų ir mūsų finansinis turtas. Bet skirtingai nuo
žmogaus ar dėrliaus, pinigai - nėra Dievo kūrinis, o tik žmonių
išmislas. Išmislas kuris negali augti iš nieko.
Jus pateikete puikų pavyzdį apie Babilono civilizacijos saulėlydį.
Ten irgi augimas ir klestėjimas buvo įmanomas tol, kol auksas
plaukė iš užkariautų teritorijų. Bet kai tik ši aukso upė pasibaigė
- viskas atsistojo į savo vietas ir galiausiai auksą kontroliavo
moneychanger'iai.
Tas pats vyksta ir mūsų dienom. Auksas yra pakankamai retas
metalas, tačiau nevienintėlis įmanomas vertės matas. Bet tam kad
kiti vertės matai nebūtų naudojami, buvo sukurtas puikus aukso
pakaitalas - "staklės". Jei žmonės nori patenkinti kapitalo
prieaugio norą - prašom. "Staklių šeimininkai" prispausdins
pakankamai popierėlių ir patenkins žmogaus poreikius. Tačiau šių
popierėlių vertė krenta geometrinė progresija su kiekviena sekančia
emisija. O sustabdyti "stakles" nėra įmanoma - nes tai sukeltų -
immediate collapse.
Liūdna tiesa yra tai kad kolapsas įvyks ir nesustabdžius staklių -
tačiau tai įvyks vėliau.
Žmonės iš prigimties yra laisvi padarai ir tikrai netoleruos grupės
(pinigų šeimininkų) diktato virš visos žmonijos. Todėl (kad
nesukelti nereikalingos įtampos ir revoliucijos finansų pasaulyje)
"pinigų šeimininkai" brainwashin'ą mus visomis įmanomomis
priemonėmis: skatina mūsų įsiskolinimą iš vienos pusės, o iš kitos
reklamuoja "demokratinio" pasaulio šiuolaikiškumą gyvenant skoloje.
Buk kaip visi, buk šiolaikiškas, buk madingas - pasiimk kreditą,
gyvename tai tik vieną kartą...
Sad, sad story and only few understand how sad it
is...
Success is a journey, not a destination...
|
|
Parašė: 2007-02-16 13:45:08
siapzvejys
Fiskaliniais pirkimais įpūtus į lokalią rinką grynųjų pinigų, visi
šie pinigai per laiką atitenka pinigų skolintojams kaip palūkanos.
Galiausiai rinka užlūžta, nes rinka ima stagnuoti, nes rinkoje
pradeda trūkti grynųjų, kad galėtų normaliai vykti vertybių
mainai.
Jei suprantu, tai Jav pirmiems teko imtis priemoniu isjudinti
situos uzsigulejusius pinigus. Turiu mintyje antimonopolinius,
turto paveldejima ir mokescius reguliuojancius istatymus (pvz,
svedijos progresyvine mokesciu sistema.) Nors tikrai nesu
specialistas situose klausimuose, ypac del Ruzvelto reformu, kad
galeciau atskirti reklama nuo tikroves.
|
|
Parašė: 2007-02-16 16:31:20
Jūsų pateiktas istorinis pavyzdys apie bulionistų ir antibulionistų
ginčus tik patvirtina kad debatai apie popieriaus padengimą auksų
vyksta nuo pat sistemos sukurimo pradžios.
Manau jei pažvelgtumėme į tai iš merkantilizmo esmės, tai
pamatysime, kad bulionistai ( tiems, kas nežino kas yra bulionistas
- tai pavadinimas kilęs pagal angl. bullion - aukso arba sidabro
lydinys, luitas) dar 1613 metais ( autorius italų pirklys Antonio
Serra (1580-1650m.)įvardino pagrindinius principus, kaip feodalinę
Europą XIV amžiuje perėjo į kapitalistinę:
1.piniginės rentos įsivyravimas
2.valstiečių ūkių įsitraukimas į rinkos
santykius
3.manufaktūrų su samdoma darbo jėga
atsiradimas
4. vakarų Europos šalių politinio susikaldymo likvidavimas; dėl to
vietoj feodalinių grafysčių atsirado centralizuotos nacionalinės
valstybės - absoiliučios monarhijos.
5.stambių įmonių susikūrimas
6.greitas prekybinio kapitalo augimas ir jo vyravimas
pramonei
7. XV-XVI a. didieji geografiniai atradimai (Amerikos atradimas ir
jūros kelio į Indiją suradimas)
Pasižiūrėkime, kas atsitiko su auksu ir sidabru ir su produktais,po
Europos perėjimo iš feodalinės į kapitalistinę santvarką:
XVI a. dėl didžiūjū geografinių atradimų iš naujųjų žemių per
Ispaniją ir Portugaliją į Europą plūsteli konkistadorų parvežtas
didelis aukso ir sidabro kiekis. Tai asociavosi su tautų turtingumu
( per šį šimtmetų aukso kieis Europoje išaugo nuo maždaug 550 tonų
iki 1192 tonų, t.y. daugiau nei dvigubai, o sidabro kiekis - nuo 7
tūkstančių tonų iki 21,4 tūkstančių tonų, t.y. daugiau nei
trigubai). Be to, auksas ir sidabras atpigo, nes naujosiose žemėse
jie (Brazilijoje - auksas, Argentinoje, Peru ir Bolivijoje -
sidabras) buvo išgaunamas iš labai gausių metalo rūdynų kasyklų
naudojant pigų baudžiauninkų ir vergų darbą. Tai lėmė vadinamąją
"kainų revoliuciją" - neįprastai spartų žemės ūkio ir pramoninių
prekių kainų kilimą, prasidėjusį apie 1510 m. ir dar labiau
sustiprėjusį XVI a. viduryje. (Šis reiškinys kartais dar vadinamas
"Didžiąja Elžbietos infliancija"). Jeigu iki XVI a. kainos
paprastai buvo stabilios ir keitėsi tik karų bei stihiniųnelaimių
laikotarpiu, tai nuo trečio dešimtmečio iki XVI a. pabaigos jos
Ispanijoje išaugo 4 kartus, o žemės ūkio produktams - net 5 kartus,
Prancūzijoje - vidutiniškai 2,3 karto, Anglijoje - 2,5 karto,
Vokietijoje - 2 kartus, o vidutiniškai Vakarų Europoje - 2-2,5
karto.
Toks kainų kilimas, buvo naudingas tik valdančiajai pusei
(užgimstančiajai buržuazijai), o valstiečiai ir darbininkai tik
labiau nuskurdo.
Svarbiausia išvada, auksas ir sidabras - tik prekė, bet ne pinigai.
Nes aukso ir sidabro vertė matuojama paklausos ir pasiūlos dėsnių
principais. Ir esant didesniai pasiūlai rinkos išvalymo kaina
pasistumia į kairią pusė arba sumažėja. Vadinasi pradinis
kapitalizmo užgimimas prasidėjo atradus "atgimus" nuosavybės
institutui ir rinkose sutarus, kad auksas ir sidabras pati
likvidžiausia prekė, kuri gali būti dalinama ir mainoma į visas
prekias ar paslaugas. Bet auksas nėra
pinigai.
Tačiau norių atkreipti jūsų dėmesį į tai kaip pasikeitė (tiksliau
buvo pakeistas) žmonių (bandos) mentalitetas: ar dabar aplamai kam
nors rūpi ar jis/ji nuejus į banką galėtų pakeisti savo popierėlius
į auksą ir tuo labiau sužinoti ar bankas turi pakankamai aukso
atsargų popierėlių padėngimui? Ne. Dabar kalba eina apie vienų
popierėlių keitimą kitais. O auksas naudojamas tik kaip
spekuliacijų priemonė rinkoje.
Taip, bet manau tam jau kapitalizmo užuomazgose buvo padarytos tam
rimtos prielaidos, nes turintys auksinius ar sidabrinius pinigus,
nuolatos patirdavo nuostolius, nes šie pinigai būdavo atšaukiami ir
išleidžiami nauji lengvesni auksiniai ir sidabriniai pinigai. Pvz.
Prančūzijos karalius Jonas Gražusis per 14 metų sidabrinės monetos
vertę keitė 86 kartus. Vienoje per 150 metų - nuo XIII a. vidurio
iki XIV a. pabaigos - buvo taip pat išleista 150 vienos monetos
rušių. Valdant Liudvikui XIV kas 3-6 metus monetos prievarta
keistos, ir kiekvieną kartą gyventojai gaudavo mažiau vertingą
monetą negu pristatydavo.
Bet rinkoje cirkuliuojančių pinigų trūkumas bei nepasitikėjimo
pinigais augimas ne kartą XIV-XVI a. rinkoje lėmė gamybos mažėjimą.
Galiausiai, viduamžių pabaigoje vis didesnį politinį svorį įgavo
bankininkų ir pirklių kapitalas, kurių augimo šaltiniai tiesiogiai
susiję su pinigų cirkuliacijos sfera.
Dabar šiek tiek apie pastovų pinigų masės didėjimą ir kodėl žmonija
pasirinko 2-ąjį Zoom minėta variantą (nefiksuota pinigų
masė).
Psichologiškai žmogus jaučiasi komfortiškiau kai jo veikla yra
vaisinga. Mes užprogramuoti siekti pastovaus augimo: iš pradžių mes
laukiame kol išaugime patys ir tapsime suaugusiais, vėliau laukiame
kol užaugs mūsų vaikai; kol užaugs dėrlius ir t.t. Analogiškai mes
norime kad užaugtų ir mūsų finansinis turtas. Bet skirtingai nuo
žmogaus ar dėrliaus, pinigai - nėra Dievo kūrinis, o tik žmonių
išmislas. Išmislas kuris negali augti iš nieko.
T.Mun'o credo: "Pinigai sukuria prekybą, o prekyba didina pinigų
kiekį". Jis pinigus lygino su sėkla, 'kurią žemdirbys, berdamas į
dirvą, lyg ir išvaisto, bet už tai rudenį atgauna su gausiu
derliumi".
Genovezi: "Pinigai atlieka tą patį vaidmenį prekybai, kaip tepalas
ratams. Kuo daugiau ratų, vadinamų prekyba, tuo daugiau jiems
reikia ir tepalo, kad jie galėtų judėti".
Jus pateikete puikų pavyzdį apie Babilono civilizacijos saulėlydį.
Ten irgi augimas ir klestėjimas buvo įmanomas tol, kol auksas
plaukė iš užkariautų teritorijų. Bet kai tik ši aukso upė pasibaigė
- viskas atsistojo į savo vietas ir galiausiai auksą kontroliavo
moneychanger'iai.
Manau pagrindinė problema čia buvo, tai, kad manymas, kad valstybės
gausa įmanoma tik jos turtėjimui iš vidaus. Ši prielaida yra gera,
tik kuriant viduriniąją klasę, bet pagrindinis Babilono sunykimas,
tai, kad nebuvo vystoma užsienio prekyba tarp kitų šalių, polių.
Užsienio prekyba yra daug didesnis variklis šalies klestėjimui, nei
trumpalaikę nauda gaunama nukariavus ir sunaikinus savo kaimynus.
Geriau jau nupirkti, nei atimti.
"Staklių šeimininkai" prispausdins pakankamai popierėlių ir
patenkins žmogaus poreikius. Tačiau šių popierėlių vertė krenta
geometrinė progresija su kiekviena sekančia emisija. O sustabdyti
"stakles" nėra įmanoma - nes tai sukeltų - immediate
collapse.
Jei prisimintumėme škotą J.Law (1671-1729), kuris Prancūzijoje,
karaliui leidžiant 1716 - 1717 įkūrė banką, kuris buvo naudojamas -
geriausiam iš iki šiol taikomų būdu pinigų kiekiui didinti. "[...]
galės išvaduoti karalystę iš liūdnos būklės, į kurią ji istumta, ir
padaryti ją galingesnę negu bet kada, sutvarkyti finansus,
pagyvinti, palaikyti ir išvystyti žemės ūkį, prekybą, pramonę."
Faktiškai J.Law vadovaujama bendrovė prisiėmė visą milžinišką
valstybės skolą ( iki 2 milijardų livrų). Bet galiausiai, kai
spekuliacinis paklaikimas baigėsi ir muilo burbulas sprogo,
nedaugelis, išsaugoję blaivų protą ir laiku pardavę savo akcijas,
gavo milžinišką pelną, o tūkstančiai kitų, tvirtai įsikibusių savo
turimų akcijų, buvo finansišai sužlugdyti. Pats J.Law Venecijoje
mirė visiškam skurde mirė nuo plaučių už-degimo, nes tikėjo savo
užmojų sėkme ir tam atidavė savo visą energiją bei asmeninius
turtus (apie 1600 tūkstančių livrų), turėtų įkuriant finansinę
piramidę.
Išvada - augant prekybos mąstams, privalo ir augti pinigų
kiekis.
Rašant šią nuomonę rėmiausi Remigijaus Čiegiaus knyga "Ekonominių
teorijų istorija".
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-16 16:58:06
to siapzvejys
su pinigu augimo mase yra sprendžiama cirkuliacijos problema. T.y.
yra pastoviai kam cirkuliuoti ir prekyba vyksta, tas tiesa. Mano
pasiūlytame pirmame pinigų variante šis uždavinys egoistiškoje
žmonių visuomenėje būtų praktiškai neišsprendžiamas ir pinigai
susikauptu į kažkokias dideles krūvas ir iš ten labai sunkiai
judėtų. Todėl aišku daug paprasčiau valdyti pinigų kiekį o ne
privesti monopolinius pinigus dirbti. Jei žmonės nebūtų tokie
savanadužiai veiktu ir pirmas modelis, deja o gal ir ne deja
žmonės savanaudžiai ir pirmas modelis gali veikti tik prie
komunizmo
valkatos meluoja geriausiai.
|
|
Parašė: 2007-02-16 17:23:32
siaip ar taip vistiek pinigu pabaiga neisvengiama, resursai dabar
nebe auksas o dujos, nafta (kurios uzteks 20 metu i prieki), kai
kurie dalykai kaipo zmoniu populiacijos mazejimas mane dziugina, po
biski atsiranda informacine visuomene, dabar nelb turiu laiko siaip
tema itin gili bet renesancines prielaidos sveikintinos ziurint
kaip vystosi visuomene,
beje ka manot ar mazejant zmoniu populiacijai ir vystantis
visuomenei kai kuriu proletariato klases darbu zmones tiesiog
nebenores dirbti ar konstruktyvi prielaida kad japonai paleistu
(zmones-robotus) na gal cia kyborgus ar kaip pavadinsi kurie butu
uzprogramuoti isstudijavus zmoniu psichologija - dirbti juodiems
darbams.
|
|
Parašė: 2007-02-16 18:19:09
siaip ar taip vistiek pinigu pabaiga neisvengiama...
Nieko asmeniškai prieš avantiura, bet man norėtusi
šią sakinio dalį paanalizuoti giliau.
Manau pritarsite, kad čia atsispindi daugumos nuomonė. Žmogus,
dažniausiai, tai kas nesuvokiama arba visiškai nauja - yra atmetama
arba neigiama.
Kada žmogus išmoko skaičiuoti daugiau nei iki septynių ? Kaip buvo
skaičiuojama - viens, du ... septyni ir daug. Vėliau išmoko
skaičiuot iki dvylikos, dar vėliau iki šimtinių...
Jei kas dirba su vakarais, tai pamatėte, kad jiems tūkstantis, tai
dešimt šimtinių. O kodėl? Todėl, kad suma šimtas buvo nereliai
didelė. Dar visai neseniai ir Lietuvoje minimalus darbo užmokestis
buvo 20 litų per mėnesį. O dabar BVP jau 85 milijardai litų. Kiek
pinigų masė išaugo Lietuvoje?
Tai kaip Litas - kaip pinigas turi užsilenkti?
Nemanau.
Augant ir toliau po 6 procentus į metus, tikėtina, kad jau Lietuvos
BVP 2015 sudarys - 144 milijardai litų. Vadinasi rinkai reikės
sukurti produktų daugiau nei už 59 milijardus litų.
Dar visai neseniai, inkvizicija degino tuos, kurie pasisakė prieš
dievo mokymą, kuris niekaip neatitiko realaus fakto, tiesos. Dar
visai neseniai pasaulis buvo plokščias arba jį laikė trys drambliai
stovintys ant vėžlio...
Augant pasaulinės prekybos mąstams, pinigų kiekis turi būti
atitinkamas. Trūkstant pinigų masei, prekybos mąstas mažėja. Kiek
ilgai dar tas augimas bus, nežinau. Bet kol tai vyks, tol pinigų
masė augs.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-16 18:30:16
Įsivaizduokieme, kad visas pasaulis išsivysto į labai panašų lygį
ir susiformuoja pagrindiniai gamybiniai, paslaugų ir panašiai
centrai. Visas turtas atitinkamai kainuoja. Pasaulyje nusistovi
žmonių skaičius, kuris sąlyginai stabilus. Visi resursai pasaulyje
įvertinti, suskaičiuoti ir priklausomi. Kaip tada su pinigais,
geriau sakant su palūkanomis?
Ar neatsitiks taip, kaip dabar yra Japonijoje, kad pinigų kaina yra
beveik nulinė. Palūkanos išnyks ir nebeliks pinigų masės augimo
požymių. O jei kažkas spausdins popierinius pinigus, atitinkamai jų
kiekiui augs ir visos kainos. Niekam tai nebeapsimokės.
Bet tam reikia, kad pasaulyje liktu viena valstybė, kuri turėtu
viena Centrinį banką, vieną vadovą, vieną vyriausybę ir vieną
parlamentą. Esant taip galėsi nuo pinigų nubraukti šešis nulius ir
kainos sumažės milijoną kartų, bet gyvenimo kokybė niekaip nekis...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-16 18:54:06
tai gal but tada kai visuomene issivystis iki tokio lygmens kur
Visas turtas atitinkamai kainuoja. Pasaulyje nusistovi žmonių
skaičius, kuris sąlyginai stabilus. Visi resursai pasaulyje
įvertinti, suskaičiuoti ir priklausomi. Kaip tada su pinigais,
geriau sakant su palūkanomis? tada kokia prasme matricoje, jei
viska gali paskaiciuoti kiek uzdirbsi kokia gyvenimo kokybe laukia,
butent ta vieta ir domina ar tik nelaukia kox renesansas kaip
keisis zmoniu psichologija kai bus viskas matematiskai apskaiciuota
(iki tol kol nauju planetu resursu paieskoje nieko naujo), tada ka
daryti toms asmenybems kurios nori daugiau ? cia tik mano
subjektyvus samprotavimai nekreipkit lb demesio
|
|
Parašė: 2007-02-16 19:12:43
O dabar grįžkime prie puodų. Jei turėjom vieną puodą ir 1 litą ir
pagaminome antrą puodą, tai nereiškia, kad reikia pagaminti ir dar
litą, tik prie sąlygos, jei aš tuo puodo neįkeisiu pinigų
skolintojui, kad gaučiau 80 centų už kuriuos pirksiu molio medžiagų
ir savo darbą, kad pagaminčiau trečią puodą. Kai aš parduosiu šį
puodą, aš gražinsiu pinigų skolintojui 0,80 lito plius palūkanas už
paskolą. Tokiu būdu atsiranda trečiasis elementas papildomi centai
(palūkanos) iš oro, kurie kaip oras ir lieka, jei jie
nematerealizuojasi per turtą.
Kažkur buvau užtikęs įdomią informaciją. Vokiečiai norėdami
aktyvinti smulkujį verslą ruošėsi suteikti beprocentines paskolas
ir norėdami pagrįsti šią biudžeto eilutę, užsakė tyrimą, kurio
tikslas iš esmės buvo parodyti, kaip palūkanos smaugia pradedantį
verslininką. Tyrimo rezultatas buvo netikėtas.
Pasirodė, kad procentinė bankrutavusių dalis yra didesnė tarp tų
kurie turėjo santaupų, palikimų ir t.t. ir neėmė paskolų verslui
pradėti, nei tarp ėmusių komercines paskolas...
Moralas Kadangi žmogus iš prigimties tingi būtybė -noras
praturtėti, nepakankamas stimulas sėkmingam verslui. Reikalingas
papildomas stimulas - banko baimė. :con . Šis stimulas verčia
daugiau dirbti ir spėriau suktis. Palūkanas mokantis restoranėlio
savininkas turi dirbti bent 10 proc. efektyviau už paskolos
neturintį konkurentą. Reiškia jis samdys mažiau darbuotojų, daugiau
dirbs pats, todėl bla bla bla ir t.t.....
Grįžtant prie puodžiaus, jeigu jis įkeitė puodą ir jam kapsi
palūkanos, jis bandys išrasti žiedimo ratą
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
|
|
Parašė: 2007-02-16 19:41:09
Visada bus galima daugiau, nes vertė kuriama ne tik materiali, bet
ir idėjų lygmenyje. Dar daugiau- naudojantis ribota (teoriškai)
materija galima sukurti neribotą daugybę jos variantų. O tie
variantai turi būti kažkaip apskaičiuojami, perkami ir parduodami.
Manau tai ne pabaiga- tai ką mes šiuo metu matome yra tik pati
pradžia.
|
|
Parašė: 2007-02-16 19:58:20
visu pirma dekui siaipzvejui uz gera idejine minti forume. gryztant
i tema tada praktiskai augimas bus ne horizantalus
asmenybes lygmenyje turiu omeny kapitalo kaupima, o
vertikalus turiu omeny dvasini lygmeni arba i
smegenis irasyta prota krypti >> na kazkas is materijos
ugdymo elementu
|
|
Parašė: 2007-02-16 20:09:09
Galvoju, kad problema ne piniguose, o greičiau pačios žmonijos
pabaigoje. Buvo laikai, kai žmonės patys susinaikint neturėjo
galimybių. Dabar yra kitaip. Va čia ir yra didžiausia grėsmė, ar
sugebės žmonija rasti ir įdiegti saugiklius. Beje, tikiu, kad ne
viskas yra žmonių rankose. Ir tai teikia vilties.
|
|
Parašė: 2007-02-16 20:14:53
o cia jau praktiskai Matrix pazejus visas tris dalis ima aisketi
zmonijos ateitis zinot as tuom tikiu nzn kodel bet tikiu. Zmonija
per visa savo istorija daug ko ismoko taigi tai ka ismoko reiketu
suteikt galimybe isisavinti toms asmenybems kurios nori kazko
daugiau. Sorry uz lakia fantazija pats netikiu kad tai rasau
nepriklausau tikrai jokiai sektai
|
|
Parašė: 2007-02-16 20:59:07
O šiaip, grįžtant prie konkretesnių dalykų, t.y. poperiaus ir aukso
galiu patvirtint ashamanui, kad man tikrai nerūpi, ar popieriniai
pinigai yra padengti auksu, ar ne. Juk tiek auksas, tiek popierius
man vienodai nereikšmingi ta prasme, kad aš be jų galiu išgyventi.
Jie vertę įgyja tik visuotinai sutariant, kad jie yra vertingi.
Taigi auksas pats savaime nėra vertingesnis už popierių. Žmogui
vertybė yra oras, vanduo maistas ir t.t. Ir tik kaip išvestinis
elementas yra naudojamas auksas ar popierinis (dabar jau ir visai
nematerialus-elektroninis) pinigas, nes juo yra patogiau naudotis.
Aš ir kiti sutariam, kad pinigai yra vertė,
nes mums tai yra naudinga ir patogu.
Skaitant diskusiją pastebėjau įdomią mintį: jeigu pradeda trūkti
mainų elemento (Babilone aukso), ekonomika pradeda stagnuoti ir
juda į regresiją. Nors atrodytų, kad niekas neturėtų keistis.
Paprasčiausiai už mažesnį kiekį aukso galėtum pirkt daugiau. T.y.
mainų elemento vertė didėtų. Tačiau taip neatsitinka. Progresas
įmanomas tik didėjant pinigų masei. Žmogui vistik reikalingas
botagėlis, kuris neleidžia užmigt ant pinigų maišo. Baimė prarast
sukauptą, yra tas energijos šaltinis, kuris suka pasaulio
ekonomiką.
|
|
Parašė: 2007-02-16 22:11:54
Progresas įmanomas tik didėjant pinigų masei. Žmogui vistik
reikalingas botagėlis, kuris neleidžia užmigt ant pinigų maišo.
Baimė prarast sukauptą, yra tas energijos šaltinis, kuris suka
pasaulio ekonomiką.
Būtent! O to „botagėlio“ išraiška yra infliacija. Juk nė vienas CB
pasaulyje nesiekia nulinio kainų augimo. Vienas, du ar trys
procentai – būtina adrenalino ekonomikai norma, priverčianti
mąstyti, kaip įdarbinti pinigus, kad šie neprarastų perkamosios
galios. Tuo tarpu infliacijos nebuvimas, atvirkščiai, yra viena
didžiausių ekonominių katastrofų, kuri padaro neefektyvią net
valstybės pinigų politiką. Čia tipiškas pavyzdys būtų Japonija.
Graudu, kai šalis, 99% priklausanti nuo importuotos naftos, turi
norėti naftos kainų šuolio, kad ir vėl neįkristų į defliacijos
liūną.
|
|
Parašė: 2007-02-17 19:51:23
tada ka daryti toms asmenybems kurios nori daugiau ?
Iki 1820 metų ekonomikos augimas buvo labiau atsitiktinis, linkęs
svyruoti, kilti ir kristi; aiškaus modelio nebuvo. Globalinis
gerovės lygis 1500 metais, apskaičiavus JAV doleriais, sudarė 525
dolerių vienam žmogui; be to, tada nebuvo didelio skirtumo, kur
gyvena tas viduramžių žmogus - Europoje, Amerikoj ar Kinijoje.
Globaliniai turtai ar skurdas tada buvo pasiskirstęs vienodžiau.
Iki 1820 metų BVP padidėjo iki 651 dolerio vienam žmogui. Taigi tas
didėjimas, atrodo, buvo per mažas, kad kuri nors konkreti karta
patirtų gerovės augimą - pasaulį tebevaldė statiškos visuomenės. Po
1820 metų prasidėjo pramoninė revoliucija, sukėlusi augimo ir
permainų bangą, kuri vis tebeneša mus. Nuo 1820 iki 1992 metų
gerovė, skaičiuojant vienam žmogui, padidėjo aštuonis kartus (o
Žemės gyventojų skaičius padidėjo tik 5 kartus), tai reiškia, kad
kaip tik tada ir prasidėjo tikrai dinamiškas pasaulio ekonominės
istorijos periodas.
Mūsų gerovė daug priklauso nuo technologijos ir nuo darbo
pasidalijimo didėjimo. Vis didesniu mastu produktai yra gaminami
ten, kur juos gaminti yra pigiausia. Tą daryti leidžia efektyvesnės
transporto pramonės, pavyzdžiui, traukiniai ir laivai, tą
palengvina ir tarifų mažinimai. Efektyvios tarifų normos,
matuojamos kaip tarifo pajamų dalis nuo visų prekių srauto vertės,
nukrito nuo 15 procentų 1880 metais iki 2 procentų šiandien. Šį
pokytį reikėtų sugretinti su pasaulinės prekybos išaugimu nuo 7
milijardų dolerių 1820 metais iki 3786 milijardų dolerių 1992
metais, taigi padidėjo 540 kartų.
Praraja, skirianti turtingas ir skurdžias šalis gilėjo iki 1950
metų. O nuo tada padėtis pradėjo keistis - dauguma šalių pradėjo
vytis Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką. Tai ypač būdinga ne tik
Tolimųjų Rytų šalims, bet ir Pietų Europai. Apytikrės ekonominės
lygybės data ne anksčiau kaip iki 2100 metų.
Na štai užfiksavome laiką, kada panašu, kad viskas suvienodės ir
viskas bus suskaičiuota ir ir ir.
O dabar pamėginsiu pamastyti apie tuos žmones tuo metu, kurie norės
daugiau. Kaip jiems patenkinti savo troškimą.
Pagalvokime, kam priklausys tuo metu visos monopolijos,
oligopolijos, monopsonijos - pensijų ir investicijų fondams. Kiek
tikėtina, kad žmogus (toks kaip Geitsas) sugebės sukurti tokioje
padalintoje rinkoje kažką globalaus vertinamo milijardais JAV
dolerių. Manau, tokioms asmenybėms, liks kaip ir tarybų laikais
tenkintis galimybe daryti karjerą su kažkiek didesnia alga, nei
gauna vidutinis darbuotojas. Tokia praktika, jau egzistuoja
šiuolaikinėje politikoje. Kiek uždirba JAV Prezidentas -
neįspūdingai. Šiandieniniai politikai (neanalizuojant, tai, kiek
jie gauna kitų pinigų iš interesų) maždaug gauna panašiai, kiek
statybininkas arba geresnis vadybininkas, o kova už politinę vietą
milžiniška...
čia tik požiūrio kampas...
Dalis informacijos paimta iš Rolf Jensen "Svajonių visuomenė".
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
|
|
Parašė: 2007-02-19 11:30:28
siaipzvejys
Praraja, skirianti turtingas ir skurdžias šalis gilėjo iki 1950
metų. O nuo tada padėtis pradėjo keistis - dauguma šalių pradėjo
vytis Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką. Tai ypač būdinga ne tik
Tolimųjų Rytų šalims, bet ir Pietų Europai. Apytikrės ekonominės
lygybės data ne anksčiau kaip iki 2100 metų.
dekui uz tikrai idomias laiko reikalaujancia mintis, bet labiau
pritarciau idejai, kad 10 % valdo 90% ( o si patikslinta pask. metu
statistika rodo kad vos keli % valdo visus kitus), o tas lygybes
zaidimas ir skolu nurasymai reikalingi tik turtingiesiems, ju
pletrai.
Ir kol pvz Indijoje dar net 300 mln zmoniu gali sau leisti max 1 $
/ diena lyginant su vidutiniu amerikieciu atrodo kad lygybes ideja
nlb dera su pinigu ideja tokia forma, kokia siuo metu vystosi
pasaulio ekonomika..
|
Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume.
Prisijungti.
Prekybos statistika realiu laiku |
|