Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.

 

Pinigų pabaiga

siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

1 lito užtenka padengti bet kokio kiekio prekių ir kitų vienetų vertinę masę
Bet kokia tada yra vertė to 1 lito.Praktiškai pinigai žmogaus išrasti, tam, kad palengvintu mainus tarp besimainančių pusių. Tam, kad įvyktų mainai reikalingos vertės.
O dabar grįžkime prie puodų. Jei turėjom vieną puodą ir 1 litą ir pagaminome antrą puodą, tai nereiškia, kad reikia pagaminti ir dar litą, tik prie sąlygos, jei aš tuo puodo neįkeisiu pinigų skolintojui, kad gaučiau 80 centų už kuriuos pirksiu molio medžiagų ir savo darbą, kad pagaminčiau trečią puodą. Kai aš parduosiu šį puodą, aš gražinsiu pinigų skolintojui 0,80 lito plius palūkanas už paskolą. Tokiu būdu atsiranda trečiasis elementas papildomi centai (palūkanos) iš oro, kurie kaip oras ir lieka, jei jie nematerealizuojasi per turtą. Vadinasi ir antras ir pirmas puodas bus nepadengti pinigais iki to momento, kol neatsiras noro vystyti mainų.
Ši mano interpretacija netinkama daugelio Afrikos valstybių, nes ten negaminama pardavimui (arba mainams siauraja prasme), ten didžiaja dalim ekonomika vystosi neišeidama iš natūralaus ūkio rėmų.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Daugelis mokslininkų Babilono ir kitų šio slėnio miestų civilizaciją laiko seniausia iš visų, apie kurias esama tikslių užrašų. Buvo įrodyta, jog tikrosios datos siekia 8000 metų senumo praeities. Kiek atskleidžia užrašytoji istorija, jie buvo pirmieji mechanikai, pirmieji astronomai, pirmieji matematikai, pirmieji finansininkai ir pirmieji žmonės, turėję rašytinę kalbą.
Babilono šlovė truko ilgai. Per šimtmečius mus pasiekė jo kaip turtingiausio miesto reputacija ir garsas apie pasakiškus lobius.
Tačiau taip buvo ne visada. Babilono turtai buvo jo žmonių išminties rezultatas. Pirmiausia jie turėjo išmokti kaip tapti turtingais.
Kai didysis Karalius Sargonas grįžo į Babiloną sumušęs savo priešus elamitus, jis atsidūrė keblioje padėtyje. Karališkas patarėjas valdovui ją paaiškino taip:
- Po daugelio metų didžio mūsų tautos klestėjimo, kurį lėmė jūsų didenybėss pastatyti puikūs drėkinimo kanalai bei didingos šventyklos dievams, dabar, kai šie darbai baigti, žmonės, atrodo neesugeba pragyventi.
Darbininkai neturi darbo. Pirkliams trūksta pirkėjų. Žemdirbiai nesugeba parduoti derliaus. Žmonėms neužtenka aukso maistui nusipirkti.
- Bet kur dingo visas tas auksas, kuri išleidome šiems didžiuliams patobulinimams? - paklausė Karalius.
- Bijau, kad jis atsidūrė pas kelis labai turtingus miesto žmones,- atsakė patarėjas. - Jis pratekėjo tarp daugelio mūsų žmonių pirštų taip greitai, kaip ožkos pienas per koštuvą. Dabar, kai aukso srautas liovėsi tekėjęs, daugelis mūsų žmonių neturi parodyti, ką uždirbę.
[ši ištrauka iš George S. Clason knygos Turtingiausias Babilono žmogus].
O dabar pamėginsiu panagrinėti mūsų suprantama kalba. Fiskaliniais pirkimais įpūtus į lokalią rinką grynųjų pinigų, visi šie pinigai per laiką atitenka pinigų skolintojams kaip palūkanos. Galiausiai rinka užlūžta, nes rinka ima stagnuoti, nes rinkoje pradeda trūkti grynųjų, kad galėtų normaliai vykti vertybių mainai. Tokiu būdu, ūkis iš progresijos stumiasi į regresiją arba kaip aš vadinu į naturalų ūkį. Naturaliame ūkyje išnyksta savoka privati nuosavybė, nes visas turtas koncentruojamas vieno asmens rankose ir šis tampa tiek religijos tiek ir valstybės vadovu. Nesant nuosavybės instituto, galimybė žmogaus tobulėjimo labai sumenka. Anot Maslow, žmogus juda tik varomas motyvatorių, ar gali motyvuoti lozungai?
Pinigų masės putiklis: gebėjimas taupyti ir uždirbti palūkanas.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Zoom
Zoom
Rašyti privačią žinutę

858 žinutės
( +107 / -96 )

Mano nuomone visą progresą užtikrina pinigų cirkuliavimas ir likvidumas o ne kiekis. Galimi du baziniai variantai :
1. pinigų masė fiksuota - pinigai brangsta/pinga augant/mažėjant prekių masei
2. pinigų masė nefiksuota - pinigai neaišku kaip elgiasi priklausomai nuo prekių masės, tai turi būti valdoma.

Šiuo metu gyvenam 2-ame variante, realiai veiksmingas ir pirmas. Tiesiog palūkanų variantas 2-o varianto atvejo kompensuotusi paaugusia pinigų verte 1-ame variante. O realiai abiejų modelių gyvybingumui užtektų pilno likvidumo ir cirkuliacijos mechanizmų.
valkatos meluoja geriausiai.
Ashaman
Ashaman
Rašyti privačią žinutę

932 žinutės
( +286 / -123 )

2 siaipzvejys

Jūsų pateiktas istorinis pavyzdys apie bulionistų ir antibulionistų ginčus tik patvirtina kad debatai apie popieriaus padengimą auksų vyksta nuo pat sistemos sukurimo pradžios.
Tačiau norių atkreipti jūsų dėmesį į tai kaip pasikeitė (tiksliau buvo pakeistas) žmonių (bandos) mentalitetas: ar dabar aplamai kam nors rūpi ar jis/ji nuejus į banką galėtų pakeisti savo popierėlius į auksą ir tuo labiau sužinoti ar bankas turi pakankamai aukso atsargų popierėlių padėngimui? Ne. Dabar kalba eina apie vienų popierėlių keitimą kitais. O auksas naudojamas tik kaip spekuliacijų priemonė rinkoje.
Ar jums nekelia nuostabos kad praėjus vos 200 metų žmonės (tiek kartų apgauti valstybių) vis dar nepraranda pasitikėjimo popereliais. Aš čia įžvelgių propagandinį "staklių Šeimininkų" brainwashing'ą.

Dabar šiek tiek apie pastovų pinigų masės didėjimą ir kodėl žmonija pasirinko 2-ąjį Zoom minėta variantą (nefiksuota pinigų masė).
Psichologiškai žmogus jaučiasi komfortiškiau kai jo veikla yra vaisinga. Mes užprogramuoti siekti pastovaus augimo: iš pradžių mes laukiame kol išaugime patys ir tapsime suaugusiais, vėliau laukiame kol užaugs mūsų vaikai; kol užaugs dėrlius ir t.t. Analogiškai mes norime kad užaugtų ir mūsų finansinis turtas. Bet skirtingai nuo žmogaus ar dėrliaus, pinigai - nėra Dievo kūrinis, o tik žmonių išmislas. Išmislas kuris negali augti iš nieko.

Jus pateikete puikų pavyzdį apie Babilono civilizacijos saulėlydį. Ten irgi augimas ir klestėjimas buvo įmanomas tol, kol auksas plaukė iš užkariautų teritorijų. Bet kai tik ši aukso upė pasibaigė - viskas atsistojo į savo vietas ir galiausiai auksą kontroliavo moneychanger'iai.
Tas pats vyksta ir mūsų dienom. Auksas yra pakankamai retas metalas, tačiau nevienintėlis įmanomas vertės matas. Bet tam kad kiti vertės matai nebūtų naudojami, buvo sukurtas puikus aukso pakaitalas - "staklės". Jei žmonės nori patenkinti kapitalo prieaugio norą - prašom. "Staklių šeimininkai" prispausdins pakankamai popierėlių ir patenkins žmogaus poreikius. Tačiau šių popierėlių vertė krenta geometrinė progresija su kiekviena sekančia emisija. O sustabdyti "stakles" nėra įmanoma - nes tai sukeltų - immediate collapse.
Liūdna tiesa yra tai kad kolapsas įvyks ir nesustabdžius staklių - tačiau tai įvyks vėliau.
Žmonės iš prigimties yra laisvi padarai ir tikrai netoleruos grupės (pinigų šeimininkų) diktato virš visos žmonijos. Todėl (kad nesukelti nereikalingos įtampos ir revoliucijos finansų pasaulyje) "pinigų šeimininkai" brainwashin'ą mus visomis įmanomomis priemonėmis: skatina mūsų įsiskolinimą iš vienos pusės, o iš kitos reklamuoja "demokratinio" pasaulio šiuolaikiškumą gyvenant skoloje. Buk kaip visi, buk šiolaikiškas, buk madingas - pasiimk kreditą, gyvename tai tik vieną kartą...
Sad, sad story and only few understand how sad it is...
Success is a journey, not a destination...
goga
Rašyti privačią žinutę

667 žinutės
( +62 / -30 )

siapzvejys
Fiskaliniais pirkimais įpūtus į lokalią rinką grynųjų pinigų, visi šie pinigai per laiką atitenka pinigų skolintojams kaip palūkanos. Galiausiai rinka užlūžta, nes rinka ima stagnuoti, nes rinkoje pradeda trūkti grynųjų, kad galėtų normaliai vykti vertybių mainai.


Jei suprantu, tai Jav pirmiems teko imtis priemoniu isjudinti situos uzsigulejusius pinigus. Turiu mintyje antimonopolinius, turto paveldejima ir mokescius reguliuojancius istatymus (pvz, svedijos progresyvine mokesciu sistema.) Nors tikrai nesu specialistas situose klausimuose, ypac del Ruzvelto reformu, kad galeciau atskirti reklama nuo tikroves.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Jūsų pateiktas istorinis pavyzdys apie bulionistų ir antibulionistų ginčus tik patvirtina kad debatai apie popieriaus padengimą auksų vyksta nuo pat sistemos sukurimo pradžios.
Manau jei pažvelgtumėme į tai iš merkantilizmo esmės, tai pamatysime, kad bulionistai ( tiems, kas nežino kas yra bulionistas - tai pavadinimas kilęs pagal angl. bullion - aukso arba sidabro lydinys, luitas) dar 1613 metais ( autorius italų pirklys Antonio Serra (1580-1650m.)įvardino pagrindinius principus, kaip feodalinę Europą XIV amžiuje perėjo į kapitalistinę:
1.piniginės rentos įsivyravimas
2.valstiečių ūkių įsitraukimas į rinkos santykius
3.manufaktūrų su samdoma darbo jėga atsiradimas
4. vakarų Europos šalių politinio susikaldymo likvidavimas; dėl to vietoj feodalinių grafysčių atsirado centralizuotos nacionalinės valstybės - absoiliučios monarhijos.
5.stambių įmonių susikūrimas
6.greitas prekybinio kapitalo augimas ir jo vyravimas pramonei
7. XV-XVI a. didieji geografiniai atradimai (Amerikos atradimas ir jūros kelio į Indiją suradimas)
Pasižiūrėkime, kas atsitiko su auksu ir sidabru ir su produktais,po Europos perėjimo iš feodalinės į kapitalistinę santvarką:

XVI a. dėl didžiūjū geografinių atradimų iš naujųjų žemių per Ispaniją ir Portugaliją į Europą plūsteli konkistadorų parvežtas didelis aukso ir sidabro kiekis. Tai asociavosi su tautų turtingumu ( per šį šimtmetų aukso kieis Europoje išaugo nuo maždaug 550 tonų iki 1192 tonų, t.y. daugiau nei dvigubai, o sidabro kiekis - nuo 7 tūkstančių tonų iki 21,4 tūkstančių tonų, t.y. daugiau nei trigubai). Be to, auksas ir sidabras atpigo, nes naujosiose žemėse jie (Brazilijoje - auksas, Argentinoje, Peru ir Bolivijoje - sidabras) buvo išgaunamas iš labai gausių metalo rūdynų kasyklų naudojant pigų baudžiauninkų ir vergų darbą. Tai lėmė vadinamąją "kainų revoliuciją" - neįprastai spartų žemės ūkio ir pramoninių prekių kainų kilimą, prasidėjusį apie 1510 m. ir dar labiau sustiprėjusį XVI a. viduryje. (Šis reiškinys kartais dar vadinamas "Didžiąja Elžbietos infliancija"). Jeigu iki XVI a. kainos paprastai buvo stabilios ir keitėsi tik karų bei stihiniųnelaimių laikotarpiu, tai nuo trečio dešimtmečio iki XVI a. pabaigos jos Ispanijoje išaugo 4 kartus, o žemės ūkio produktams - net 5 kartus, Prancūzijoje - vidutiniškai 2,3 karto, Anglijoje - 2,5 karto, Vokietijoje - 2 kartus, o vidutiniškai Vakarų Europoje - 2-2,5 karto.
Toks kainų kilimas, buvo naudingas tik valdančiajai pusei (užgimstančiajai buržuazijai), o valstiečiai ir darbininkai tik labiau nuskurdo.
Svarbiausia išvada, auksas ir sidabras - tik prekė, bet ne pinigai. Nes aukso ir sidabro vertė matuojama paklausos ir pasiūlos dėsnių principais. Ir esant didesniai pasiūlai rinkos išvalymo kaina pasistumia į kairią pusė arba sumažėja. Vadinasi pradinis kapitalizmo užgimimas prasidėjo atradus "atgimus" nuosavybės institutui ir rinkose sutarus, kad auksas ir sidabras pati likvidžiausia prekė, kuri gali būti dalinama ir mainoma į visas prekias ar paslaugas. Bet auksas nėra pinigai.


Tačiau norių atkreipti jūsų dėmesį į tai kaip pasikeitė (tiksliau buvo pakeistas) žmonių (bandos) mentalitetas: ar dabar aplamai kam nors rūpi ar jis/ji nuejus į banką galėtų pakeisti savo popierėlius į auksą ir tuo labiau sužinoti ar bankas turi pakankamai aukso atsargų popierėlių padėngimui? Ne. Dabar kalba eina apie vienų popierėlių keitimą kitais. O auksas naudojamas tik kaip spekuliacijų priemonė rinkoje.

Taip, bet manau tam jau kapitalizmo užuomazgose buvo padarytos tam rimtos prielaidos, nes turintys auksinius ar sidabrinius pinigus, nuolatos patirdavo nuostolius, nes šie pinigai būdavo atšaukiami ir išleidžiami nauji lengvesni auksiniai ir sidabriniai pinigai. Pvz. Prančūzijos karalius Jonas Gražusis per 14 metų sidabrinės monetos vertę keitė 86 kartus. Vienoje per 150 metų - nuo XIII a. vidurio iki XIV a. pabaigos - buvo taip pat išleista 150 vienos monetos rušių. Valdant Liudvikui XIV kas 3-6 metus monetos prievarta keistos, ir kiekvieną kartą gyventojai gaudavo mažiau vertingą monetą negu pristatydavo.
Bet rinkoje cirkuliuojančių pinigų trūkumas bei nepasitikėjimo pinigais augimas ne kartą XIV-XVI a. rinkoje lėmė gamybos mažėjimą. Galiausiai, viduamžių pabaigoje vis didesnį politinį svorį įgavo bankininkų ir pirklių kapitalas, kurių augimo šaltiniai tiesiogiai susiję su pinigų cirkuliacijos sfera.


Dabar šiek tiek apie pastovų pinigų masės didėjimą ir kodėl žmonija pasirinko 2-ąjį Zoom minėta variantą (nefiksuota pinigų masė).
Psichologiškai žmogus jaučiasi komfortiškiau kai jo veikla yra vaisinga. Mes užprogramuoti siekti pastovaus augimo: iš pradžių mes laukiame kol išaugime patys ir tapsime suaugusiais, vėliau laukiame kol užaugs mūsų vaikai; kol užaugs dėrlius ir t.t. Analogiškai mes norime kad užaugtų ir mūsų finansinis turtas. Bet skirtingai nuo žmogaus ar dėrliaus, pinigai - nėra Dievo kūrinis, o tik žmonių išmislas. Išmislas kuris negali augti iš nieko.

T.Mun'o credo: "Pinigai sukuria prekybą, o prekyba didina pinigų kiekį". Jis pinigus lygino su sėkla, 'kurią žemdirbys, berdamas į dirvą, lyg ir išvaisto, bet už tai rudenį atgauna su gausiu derliumi".
Genovezi: "Pinigai atlieka tą patį vaidmenį prekybai, kaip tepalas ratams. Kuo daugiau ratų, vadinamų prekyba, tuo daugiau jiems reikia ir tepalo, kad jie galėtų judėti".


Jus pateikete puikų pavyzdį apie Babilono civilizacijos saulėlydį. Ten irgi augimas ir klestėjimas buvo įmanomas tol, kol auksas plaukė iš užkariautų teritorijų. Bet kai tik ši aukso upė pasibaigė - viskas atsistojo į savo vietas ir galiausiai auksą kontroliavo moneychanger'iai.

Manau pagrindinė problema čia buvo, tai, kad manymas, kad valstybės gausa įmanoma tik jos turtėjimui iš vidaus. Ši prielaida yra gera, tik kuriant viduriniąją klasę, bet pagrindinis Babilono sunykimas, tai, kad nebuvo vystoma užsienio prekyba tarp kitų šalių, polių. Užsienio prekyba yra daug didesnis variklis šalies klestėjimui, nei trumpalaikę nauda gaunama nukariavus ir sunaikinus savo kaimynus. Geriau jau nupirkti, nei atimti.


"Staklių šeimininkai" prispausdins pakankamai popierėlių ir patenkins žmogaus poreikius. Tačiau šių popierėlių vertė krenta geometrinė progresija su kiekviena sekančia emisija. O sustabdyti "stakles" nėra įmanoma - nes tai sukeltų - immediate collapse.

Jei prisimintumėme škotą J.Law (1671-1729), kuris Prancūzijoje, karaliui leidžiant 1716 - 1717 įkūrė banką, kuris buvo naudojamas - geriausiam iš iki šiol taikomų būdu pinigų kiekiui didinti. "[...] galės išvaduoti karalystę iš liūdnos būklės, į kurią ji istumta, ir padaryti ją galingesnę negu bet kada, sutvarkyti finansus, pagyvinti, palaikyti ir išvystyti žemės ūkį, prekybą, pramonę." Faktiškai J.Law vadovaujama bendrovė prisiėmė visą milžinišką valstybės skolą ( iki 2 milijardų livrų). Bet galiausiai, kai spekuliacinis paklaikimas baigėsi ir muilo burbulas sprogo, nedaugelis, išsaugoję blaivų protą ir laiku pardavę savo akcijas, gavo milžinišką pelną, o tūkstančiai kitų, tvirtai įsikibusių savo turimų akcijų, buvo finansišai sužlugdyti. Pats J.Law Venecijoje mirė visiškam skurde mirė nuo plaučių už-degimo, nes tikėjo savo užmojų sėkme ir tam atidavė savo visą energiją bei asmeninius turtus (apie 1600 tūkstančių livrų), turėtų įkuriant finansinę piramidę.

Išvada - augant prekybos mąstams, privalo ir augti pinigų kiekis.
Rašant šią nuomonę rėmiausi Remigijaus Čiegiaus knyga "Ekonominių teorijų istorija".
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Zoom
Zoom
Rašyti privačią žinutę

858 žinutės
( +107 / -96 )

to siapzvejys

su pinigu augimo mase yra sprendžiama cirkuliacijos problema. T.y. yra pastoviai kam cirkuliuoti ir prekyba vyksta, tas tiesa. Mano pasiūlytame pirmame pinigų variante šis uždavinys egoistiškoje žmonių visuomenėje būtų praktiškai neišsprendžiamas ir pinigai susikauptu į kažkokias dideles krūvas ir iš ten labai sunkiai judėtų. Todėl aišku daug paprasčiau valdyti pinigų kiekį o ne privesti monopolinius pinigus dirbti. Jei žmonės nebūtų tokie savanadužiai veiktu ir pirmas modelis, deja o gal ir ne deja žmonės savanaudžiai ir pirmas modelis gali veikti tik prie komunizmo
valkatos meluoja geriausiai.
avantiura
avantiura
Rašyti privačią žinutę

326 žinutės

siaip ar taip vistiek pinigu pabaiga neisvengiama, resursai dabar nebe auksas o dujos, nafta (kurios uzteks 20 metu i prieki), kai kurie dalykai kaipo zmoniu populiacijos mazejimas mane dziugina, po biski atsiranda informacine visuomene, dabar nelb turiu laiko siaip tema itin gili bet renesancines prielaidos sveikintinos ziurint kaip vystosi visuomene,
beje ka manot ar mazejant zmoniu populiacijai ir vystantis visuomenei kai kuriu proletariato klases darbu zmones tiesiog nebenores dirbti ar konstruktyvi prielaida kad japonai paleistu (zmones-robotus) na gal cia kyborgus ar kaip pavadinsi kurie butu uzprogramuoti isstudijavus zmoniu psichologija - dirbti juodiems darbams.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

siaip ar taip vistiek pinigu pabaiga neisvengiama...
Nieko asmeniškai prieš avantiura, bet man norėtusi šią sakinio dalį paanalizuoti giliau.
Manau pritarsite, kad čia atsispindi daugumos nuomonė. Žmogus, dažniausiai, tai kas nesuvokiama arba visiškai nauja - yra atmetama arba neigiama.
Kada žmogus išmoko skaičiuoti daugiau nei iki septynių ? Kaip buvo skaičiuojama - viens, du ... septyni ir daug. Vėliau išmoko skaičiuot iki dvylikos, dar vėliau iki šimtinių...
Jei kas dirba su vakarais, tai pamatėte, kad jiems tūkstantis, tai dešimt šimtinių. O kodėl? Todėl, kad suma šimtas buvo nereliai didelė. Dar visai neseniai ir Lietuvoje minimalus darbo užmokestis buvo 20 litų per mėnesį. O dabar BVP jau 85 milijardai litų. Kiek pinigų masė išaugo Lietuvoje?
Tai kaip Litas - kaip pinigas turi užsilenkti? Nemanau.
Augant ir toliau po 6 procentus į metus, tikėtina, kad jau Lietuvos BVP 2015 sudarys - 144 milijardai litų. Vadinasi rinkai reikės sukurti produktų daugiau nei už 59 milijardus litų.
Dar visai neseniai, inkvizicija degino tuos, kurie pasisakė prieš dievo mokymą, kuris niekaip neatitiko realaus fakto, tiesos. Dar visai neseniai pasaulis buvo plokščias arba jį laikė trys drambliai stovintys ant vėžlio...

Augant pasaulinės prekybos mąstams, pinigų kiekis turi būti atitinkamas. Trūkstant pinigų masei, prekybos mąstas mažėja. Kiek ilgai dar tas augimas bus, nežinau. Bet kol tai vyks, tol pinigų masė augs.
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

Įsivaizduokieme, kad visas pasaulis išsivysto į labai panašų lygį ir susiformuoja pagrindiniai gamybiniai, paslaugų ir panašiai centrai. Visas turtas atitinkamai kainuoja. Pasaulyje nusistovi žmonių skaičius, kuris sąlyginai stabilus. Visi resursai pasaulyje įvertinti, suskaičiuoti ir priklausomi. Kaip tada su pinigais, geriau sakant su palūkanomis?
Ar neatsitiks taip, kaip dabar yra Japonijoje, kad pinigų kaina yra beveik nulinė. Palūkanos išnyks ir nebeliks pinigų masės augimo požymių. O jei kažkas spausdins popierinius pinigus, atitinkamai jų kiekiui augs ir visos kainos. Niekam tai nebeapsimokės.
Bet tam reikia, kad pasaulyje liktu viena valstybė, kuri turėtu viena Centrinį banką, vieną vadovą, vieną vyriausybę ir vieną parlamentą. Esant taip galėsi nuo pinigų nubraukti šešis nulius ir kainos sumažės milijoną kartų, bet gyvenimo kokybė niekaip nekis...
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
avantiura
avantiura
Rašyti privačią žinutę

326 žinutės

tai gal but tada kai visuomene issivystis iki tokio lygmens kur Visas turtas atitinkamai kainuoja. Pasaulyje nusistovi žmonių skaičius, kuris sąlyginai stabilus. Visi resursai pasaulyje įvertinti, suskaičiuoti ir priklausomi. Kaip tada su pinigais, geriau sakant su palūkanomis? tada kokia prasme matricoje, jei viska gali paskaiciuoti kiek uzdirbsi kokia gyvenimo kokybe laukia, butent ta vieta ir domina ar tik nelaukia kox renesansas kaip keisis zmoniu psichologija kai bus viskas matematiskai apskaiciuota (iki tol kol nauju planetu resursu paieskoje nieko naujo), tada ka daryti toms asmenybems kurios nori daugiau ? cia tik mano subjektyvus samprotavimai nekreipkit lb demesio
rolaz
rolaz
Rašyti privačią žinutę

190 žinutės
( +30 / -18 )

O dabar grįžkime prie puodų. Jei turėjom vieną puodą ir 1 litą ir pagaminome antrą puodą, tai nereiškia, kad reikia pagaminti ir dar litą, tik prie sąlygos, jei aš tuo puodo neįkeisiu pinigų skolintojui, kad gaučiau 80 centų už kuriuos pirksiu molio medžiagų ir savo darbą, kad pagaminčiau trečią puodą. Kai aš parduosiu šį puodą, aš gražinsiu pinigų skolintojui 0,80 lito plius palūkanas už paskolą. Tokiu būdu atsiranda trečiasis elementas papildomi centai (palūkanos) iš oro, kurie kaip oras ir lieka, jei jie nematerealizuojasi per turtą.
Kažkur buvau užtikęs įdomią informaciją. Vokiečiai norėdami aktyvinti smulkujį verslą ruošėsi suteikti beprocentines paskolas ir norėdami pagrįsti šią biudžeto eilutę, užsakė tyrimą, kurio tikslas iš esmės buvo parodyti, kaip palūkanos smaugia pradedantį verslininką. Tyrimo rezultatas buvo netikėtas.
Pasirodė, kad procentinė bankrutavusių dalis yra didesnė tarp tų kurie turėjo santaupų, palikimų ir t.t. ir neėmė paskolų verslui pradėti, nei tarp ėmusių komercines paskolas...

Moralas Kadangi žmogus iš prigimties tingi būtybė -noras praturtėti, nepakankamas stimulas sėkmingam verslui. Reikalingas papildomas stimulas - banko baimė. :con . Šis stimulas verčia daugiau dirbti ir spėriau suktis. Palūkanas mokantis restoranėlio savininkas turi dirbti bent 10 proc. efektyviau už paskolos neturintį konkurentą. Reiškia jis samdys mažiau darbuotojų, daugiau dirbs pats, todėl bla bla bla ir t.t.....

Grįžtant prie puodžiaus, jeigu jis įkeitė puodą ir jam kapsi palūkanos, jis bandys išrasti žiedimo ratą
Arklius pakeis automobiliai, o asilai liks
raktas
Rašyti privačią žinutę

595 žinutės
( +55 / -20 )

Visada bus galima daugiau, nes vertė kuriama ne tik materiali, bet ir idėjų lygmenyje. Dar daugiau- naudojantis ribota (teoriškai) materija galima sukurti neribotą daugybę jos variantų. O tie variantai turi būti kažkaip apskaičiuojami, perkami ir parduodami. Manau tai ne pabaiga- tai ką mes šiuo metu matome yra tik pati pradžia.
avantiura
avantiura
Rašyti privačią žinutę

326 žinutės

visu pirma dekui siaipzvejui uz gera idejine minti forume. gryztant i tema tada praktiskai augimas bus ne horizantalus asmenybes lygmenyje turiu omeny kapitalo kaupima, o vertikalus turiu omeny dvasini lygmeni arba i smegenis irasyta prota krypti >> na kazkas is materijos ugdymo elementu
raktas
Rašyti privačią žinutę

595 žinutės
( +55 / -20 )

Galvoju, kad problema ne piniguose, o greičiau pačios žmonijos pabaigoje. Buvo laikai, kai žmonės patys susinaikint neturėjo galimybių. Dabar yra kitaip. Va čia ir yra didžiausia grėsmė, ar sugebės žmonija rasti ir įdiegti saugiklius. Beje, tikiu, kad ne viskas yra žmonių rankose. Ir tai teikia vilties.
avantiura
avantiura
Rašyti privačią žinutę

326 žinutės

o cia jau praktiskai Matrix pazejus visas tris dalis ima aisketi zmonijos ateitis zinot as tuom tikiu nzn kodel bet tikiu. Zmonija per visa savo istorija daug ko ismoko taigi tai ka ismoko reiketu suteikt galimybe isisavinti toms asmenybems kurios nori kazko daugiau. Sorry uz lakia fantazija pats netikiu kad tai rasau nepriklausau tikrai jokiai sektai
raktas
Rašyti privačią žinutę

595 žinutės
( +55 / -20 )

O šiaip, grįžtant prie konkretesnių dalykų, t.y. poperiaus ir aukso galiu patvirtint ashamanui, kad man tikrai nerūpi, ar popieriniai pinigai yra padengti auksu, ar ne. Juk tiek auksas, tiek popierius man vienodai nereikšmingi ta prasme, kad aš be jų galiu išgyventi. Jie vertę įgyja tik visuotinai sutariant, kad jie yra vertingi. Taigi auksas pats savaime nėra vertingesnis už popierių. Žmogui vertybė yra oras, vanduo maistas ir t.t. Ir tik kaip išvestinis elementas yra naudojamas auksas ar popierinis (dabar jau ir visai nematerialus-elektroninis) pinigas, nes juo yra patogiau naudotis. Aš ir kiti sutariam, kad pinigai yra vertė, nes mums tai yra naudinga ir patogu.
Skaitant diskusiją pastebėjau įdomią mintį: jeigu pradeda trūkti mainų elemento (Babilone aukso), ekonomika pradeda stagnuoti ir juda į regresiją. Nors atrodytų, kad niekas neturėtų keistis. Paprasčiausiai už mažesnį kiekį aukso galėtum pirkt daugiau. T.y. mainų elemento vertė didėtų. Tačiau taip neatsitinka. Progresas įmanomas tik didėjant pinigų masei. Žmogui vistik reikalingas botagėlis, kuris neleidžia užmigt ant pinigų maišo. Baimė prarast sukauptą, yra tas energijos šaltinis, kuris suka pasaulio ekonomiką.
Ledine
Ledine
Rašyti privačią žinutę

393 žinutės
( +3 )

Progresas įmanomas tik didėjant pinigų masei. Žmogui vistik reikalingas botagėlis, kuris neleidžia užmigt ant pinigų maišo. Baimė prarast sukauptą, yra tas energijos šaltinis, kuris suka pasaulio ekonomiką.
Būtent! O to „botagėlio“ išraiška yra infliacija. Juk nė vienas CB pasaulyje nesiekia nulinio kainų augimo. Vienas, du ar trys procentai – būtina adrenalino ekonomikai norma, priverčianti mąstyti, kaip įdarbinti pinigus, kad šie neprarastų perkamosios galios. Tuo tarpu infliacijos nebuvimas, atvirkščiai, yra viena didžiausių ekonominių katastrofų, kuri padaro neefektyvią net valstybės pinigų politiką. Čia tipiškas pavyzdys būtų Japonija. Graudu, kai šalis, 99% priklausanti nuo importuotos naftos, turi norėti naftos kainų šuolio, kad ir vėl neįkristų į defliacijos liūną.
siaipzvejys
siaipzvejys
Rašyti privačią žinutę

559 žinutės
( +83 / -23 )

tada ka daryti toms asmenybems kurios nori daugiau ?
Iki 1820 metų ekonomikos augimas buvo labiau atsitiktinis, linkęs svyruoti, kilti ir kristi; aiškaus modelio nebuvo. Globalinis gerovės lygis 1500 metais, apskaičiavus JAV doleriais, sudarė 525 dolerių vienam žmogui; be to, tada nebuvo didelio skirtumo, kur gyvena tas viduramžių žmogus - Europoje, Amerikoj ar Kinijoje. Globaliniai turtai ar skurdas tada buvo pasiskirstęs vienodžiau. Iki 1820 metų BVP padidėjo iki 651 dolerio vienam žmogui. Taigi tas didėjimas, atrodo, buvo per mažas, kad kuri nors konkreti karta patirtų gerovės augimą - pasaulį tebevaldė statiškos visuomenės. Po 1820 metų prasidėjo pramoninė revoliucija, sukėlusi augimo ir permainų bangą, kuri vis tebeneša mus. Nuo 1820 iki 1992 metų gerovė, skaičiuojant vienam žmogui, padidėjo aštuonis kartus (o Žemės gyventojų skaičius padidėjo tik 5 kartus), tai reiškia, kad kaip tik tada ir prasidėjo tikrai dinamiškas pasaulio ekonominės istorijos periodas.
Mūsų gerovė daug priklauso nuo technologijos ir nuo darbo pasidalijimo didėjimo. Vis didesniu mastu produktai yra gaminami ten, kur juos gaminti yra pigiausia. Tą daryti leidžia efektyvesnės transporto pramonės, pavyzdžiui, traukiniai ir laivai, tą palengvina ir tarifų mažinimai. Efektyvios tarifų normos, matuojamos kaip tarifo pajamų dalis nuo visų prekių srauto vertės, nukrito nuo 15 procentų 1880 metais iki 2 procentų šiandien. Šį pokytį reikėtų sugretinti su pasaulinės prekybos išaugimu nuo 7 milijardų dolerių 1820 metais iki 3786 milijardų dolerių 1992 metais, taigi padidėjo 540 kartų.
Praraja, skirianti turtingas ir skurdžias šalis gilėjo iki 1950 metų. O nuo tada padėtis pradėjo keistis - dauguma šalių pradėjo vytis Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką. Tai ypač būdinga ne tik Tolimųjų Rytų šalims, bet ir Pietų Europai. Apytikrės ekonominės lygybės data ne anksčiau kaip iki 2100 metų.
Na štai užfiksavome laiką, kada panašu, kad viskas suvienodės ir viskas bus suskaičiuota ir ir ir.
O dabar pamėginsiu pamastyti apie tuos žmones tuo metu, kurie norės daugiau. Kaip jiems patenkinti savo troškimą.
Pagalvokime, kam priklausys tuo metu visos monopolijos, oligopolijos, monopsonijos - pensijų ir investicijų fondams. Kiek tikėtina, kad žmogus (toks kaip Geitsas) sugebės sukurti tokioje padalintoje rinkoje kažką globalaus vertinamo milijardais JAV dolerių. Manau, tokioms asmenybėms, liks kaip ir tarybų laikais tenkintis galimybe daryti karjerą su kažkiek didesnia alga, nei gauna vidutinis darbuotojas. Tokia praktika, jau egzistuoja šiuolaikinėje politikoje. Kiek uždirba JAV Prezidentas - neįspūdingai. Šiandieniniai politikai (neanalizuojant, tai, kiek jie gauna kitų pinigų iš interesų) maždaug gauna panašiai, kiek statybininkas arba geresnis vadybininkas, o kova už politinę vietą milžiniška...
čia tik požiūrio kampas...
Dalis informacijos paimta iš Rolf Jensen "Svajonių visuomenė".
10% žmonių valdo 90% pinigų. Visada pasitikslinu kur aš esu.
Mind
Rašyti privačią žinutę

69 žinutės

siaipzvejys
Praraja, skirianti turtingas ir skurdžias šalis gilėjo iki 1950 metų. O nuo tada padėtis pradėjo keistis - dauguma šalių pradėjo vytis Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką. Tai ypač būdinga ne tik Tolimųjų Rytų šalims, bet ir Pietų Europai. Apytikrės ekonominės lygybės data ne anksčiau kaip iki 2100 metų.


dekui uz tikrai idomias laiko reikalaujancia mintis, bet labiau pritarciau idejai, kad 10 % valdo 90% ( o si patikslinta pask. metu statistika rodo kad vos keli % valdo visus kitus), o tas lygybes zaidimas ir skolu nurasymai reikalingi tik turtingiesiems, ju pletrai.
Ir kol pvz Indijoje dar net 300 mln zmoniu gali sau leisti max 1 $ / diena lyginant su vidutiniu amerikieciu atrodo kad lygybes ideja nlb dera su pinigu ideja tokia forma, kokia siuo metu vystosi pasaulio ekonomika..

Tik prisijungę vartotojai gali dalyvauti forume. Prisijungti.


Techninė analizė

Prekybos statistika realiu laiku

Ekonominis kalendorius

Privatumo politika Reklama Kontaktai Paskolos RSS RSS
© 2006-2024 UAB All Media Digital